Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pasikeitimų ir naujų patirčių. Nuo pat pirmojo trimestro moters organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, ruošiantis naujam gyvybės etapui. Didesnis susitaikymas su šiais pokyčiais dažnai ateina tada, kai moteris gauna patvirtinimą iš gydytojų, jog viskas gerai. Tačiau ne visada viskas taip paprasta - rūpesčiai, abejonės ir netikėtos ligos gali apsunkinti šį laikotarpį.
Kokie pokyčiai vyksta moters organizme nėštumo metu?
Nėštumo metu moters organizme kyla daug hormoninių pokyčių. Didėja choriono gonadotropinio hormono (hCG) kiekis, kuris susijęs su nėščiųjų pykinimu ir vėmimu pirmuoju nėštumo trimestru. Taip pat didėja estrogenų kiekis, dėl kurio nėščiųjų dantenos gali būti hiperemiškos ir lengvai kraujuoti. Rūgštėja seilių reakcija, o tai lemia spartesnį dantų irimą. Kintanti pilvuko forma ir apimtis atsiranda dėl augančios gimdos, auga moters svoris, didėja ir apvalėja krūtys, ruošiantis laktacijai. Šlaunų, krūtų ir pilvo srityse gali atsirasti strijos - tai elastinių skaidulų atrofija. Išryškėja veido, baltosios linijos, spenelių ar tarpvietės pigmentacija. Padidėjęs mieguistumas ir nuotaikų kaita gali būti susiję su sumažėjusiu kraujospūdžiu pirmaisiais mėnesiais.
Net iki 80 proc. besilaukiančių moterų pykina, o apie pusę jų kankina ne tik pykinimas, bet ir vėmimas. Nėščiųjų pykinimas dar vadinamas rytiniu pykinimu, tačiau tai yra klaidinantis terminas, nes, nors pykinimas gali prasidėti ryte, pykinti gali ir visą dieną. Pykinimą, manoma, sukelia nėštumo pradžioje didėjantis choriono gonadotropinio hormono (hCG) ir estrogenų kiekis. Rytinis pykinimas paprastai nekenkia nei motinos, nei vaisiaus sveikatai, tačiau pykinimas, vėmimas, šleikštulio pojūtis gali labai varginti. Sunkiausiais atvejais (iki 3 proc. nėštumų) gali pasireikšti užsitęsęs nėščiųjų vėmimas, galintis lemti svorio netekimą, dehidrataciją ir kitas komplikacijas.
Peršalimo pavojus nėštumo metu
Tiek prieš tūkstančius metų, tiek dabar kiekviena vaikelio besilaukianti moteris dėl ko nors baiminasi. Jai ramybės neduoda mintis, ar kūdikis vystosi normaliai, ar jis gims sveikas. O jei dar koks nors virusas netikėtai prikimba, būsimosios mamytės nerimas tik sustiprėja. Dažniausios šaltojo periodo ligos - peršalimas ir ypač gripas - gali stipriai pakenkti vaisiaus vystymuisi. Minėtomis sezoninėmis ligomis susirgus nėštumo metu, neretai jų eiga esti kitokia, o gydymas skiriasi nuo įprasto, nes besilaukiančiai moteriai negalima vartoti kai kurių medikamentų.
Pavojingiausia sirgti pirmojo nėštumo trimestro metu (iki 12 savaitės), nes tada intensyviausiai formuojasi vaikelio organai ir audiniai, ypatingai svarbi gera moters sveikata. Nėštumo pradžioje peršalimas ir gripas gali sukelti persileidimą ar nėštumo nesivystymą, tam tikrus apsigimimus, kūdikio nervų sistemos pažeidimus. Nėštumo viduryje šios dvi ligos grasina priešlaikiniu gimdymu, nedideliais vaisiaus vystymosi sutrikimais, tuo tarpu nėštumui baigiantis virusinės infekcijos gali išprovokuoti vaisiaus vandenų pokyčius (jų padaugėjimą ar sumažėjimą), kurie gali stipriai pakenkti vaisiaus vystymuisi.
Nėštumo metu moters imuninė sistema paprastai susilpnėja - kad kūnas neatmestų vaikelio kaip svetimkūnio. Todėl prie nėštukės lengviau „limpa“ ligos, tarp jų ir peršalimas, sloga, kosulys ar gripas. Dauguma vaistų nuo peršalimo iš tiesų veikia ne peršalimo priežastį, o tik malšina peršalimo simptomus (temperatūrą, skausmą, nosies užgulimą)..
Tiek nėščias moteris, tiek ne nėščias moteris puola tie patys peršalimo virusai, bet problema ta, kad nėščių moterų imuninė sistema reaguoja kitaip. Ji nėra nusilpusi, greičiau - moduliuota: vieni mechanizmai veikia silpniau, kad neatmestų vaisiaus, kiti - daug audringiau, kad apsaugotų tiek moterį, tiek vaisių. Įvairūs virusai grėsmingiau pasireiškia nėščios moters organizme ir gali sukelti daugiau komplikacijų tiek moteriai, tiek pačiam nėštumui. Svarbu pažymėti, kad paprastas peršalimas didelių problemų dažniausiai nesukelia ir savaime praeina per septynias-dešimt dienų. Vaistų vartojimas ligos nesutrumpina, tačiau kartais gali palengvinti kai kuriuos simptomus.
Didžiausias pavojus yra pirmame nėštumo trimestre, kai embrionas dar tik formuojasi, liga gali sutrikdyti vaisiaus raidą, lemti apsigimimus, persileidimus. Komplikacijų gali sukelti ne tik patys virusai, bet moters organizmo reakcija į virusą. Tarkime, įrodyta, kad 38,5 ir aukštesnė temperatūra taip pat gali sukelti tam tikrų apsigimimų ar persileidimą. Antrame ir trečiame trimestre rimtas peršalimas, gripas gali lemti priešlaikinį gimdymą, vaisiaus įgimtą infekciją.
Kadangi paprastas peršalimas didelių simptomų ir didelių apkrovimų moters imuninei sistemai nesukelia, rizika yra labai minimali. Pabloginti situaciją galėtų savigyda, nereikalingų vaistų vartojimas, nepasitarus su gydytoju. Kad ir kaip bebūtų keista, pačios pirmos savaitės, kai dažna moteris dar net nežino, jog laukiasi, yra pačios svarbiausios. Jei koks nors rimtas veiksnys suveikia, galbūt moteris net ir nesužinos, kad buvo nėščia. Kuo mažesnis nėštumas, tuo embrionas yra trapesnis ir įvairūs veiksniai jį gali lengvai pažeisti, sukelti pakitimus, kurie nederinami su gyvybe. Tiek vaistai, tiek virusai bei aukšta temperatūra, gali baigtis labai liūdnai.
Kaip gydytis nėštumo metu?
Nėščiosioms pirmuosius peršalimo simptomus - nedidelį karščiavimą, bendrą organizmo silpnumą - patariama gydyti įvairiomis arbatomis: liepžiedžių, aviečių, čiobrelių. Anot specialistų, sergant labai svarbu gerti kuo daugiau skysčių, daugiau ilsėtis, vėdinti ir drėkinti patalpas.
Jei simptomai stiprėja, užgula nosį, prasideda sloga, itin efektyvu paburkusią nosies gleivinę plauti jūros vandeniu, fiziologiniu druskos tirpalu. Slogai nepraeinant, tinka vartoti vietinio poveikio purškalus, lašus į nosį - tačiau juos vartoti reikėtų ne ilgiau nei 3-5 dienas. Gerklės skausmą, sausą kosulį palengvina augalinės pastilės, atsikosėjimą skatina įvairūs sirupai, pavyzdžiui, čiobrelių, svilarožių.
Visi peršalimo simptomai nėštumo metu gana efektyviai gydomi homeopatiniais preparatais, bet juos ligonei būtinai turėtų paskirti gydytojas. Kiekviena moteris turėtų atminti, kad nėštumo metu imunitetas yra kur kas labiau ir greičiau pažeidžiamas nei paprastai, todėl visos ligos, kuriomis nenėščia moteris perserga lengvai, nėštumo metu gali būti daug sudėtingesnės, turėti rimtesnių komplikacijų. Pavyzdžiui, sloga. Jei organizmas ją nugali per savaitę, jei sloga yra taip vadinama serozinė (skystas, šviesus sekretas), tuomet labai baimintis dėl jos nederėtų. Kas kita, jei sloga pereina į pūlingą, jei atsiranda kokių nors komplikacijų.
Medikai besilaukiančioms moterims rekomendavo vengti didelių žmonių sambūrių, nes viešose erdvėse labai lengva „pagauti" kokį nors virusą, o susirgus vaistų į vaistinę siųsti artimuosius. Idealiausia būtų, jei peršalusi nėščia moteris imtųsi paprasčiausių priemonių: šiltai rengtųsi, neitų į darbą, pagulėtų lovoje, atliktų šiltų vandens garų inhaliacijas, vartotų daugiau skysčių: šiltų arbatų, vištienos ar daržovių sultinio. Jei ji mato, kad simptomai neišnyksta, būklė sunkėja, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad įvertintų, ar nėra gripo, ar prasidėjusios bakterinės infekcijos.
Tyrimų su vaistais nėštumo metu nėra atliekama, tad potencialiai kiekvienas vaistas gali sukelti apsigimimų ar kitų problemų nėštumo metu. Visgi nėščiąsias taip pat reikia gydyti, tad apie vaistų saugumą dažniausiai sužinome iš praktikos. Vieni vaistai laikomi saugiais, kitus rekomenduojama vartoti atsargiai, o treti įrodyti kaip potencialūs apsigimimų sukėlėjai-teratogenai. Aukštą temperatūrą, kuri siekia 38,5 ir daugiau, reikėtų mažinti, saugiausia su paracetamolio preparatais. Jo galima vartoti iki 2 gramų per parą. Vienoje tabletėje dažniausiai yra 500 mg vaisto, tad nerekomenduojama suvartoti daugiau 4 tablečių per parą. Žinoma, maksimalių dozių reikėtų vengti nėštumo metu. Paracetamolį taip pat galima naudoti nuo galvos, gerklės skausmo. Dėl visų kitų preparatų vartojimo reiktų pasitarti su vaistininku arba gydytoju.
Dauguma specialistų laikosi nuomonės, kad jei temperatūra ar skausmas yra nepakeliami, saugiausia nėštumo metu gerti paracetamolį, tačiau ir juo piktnaudžiauti negalima. Ilsėkitės. Gerkite daug šiltų gėrimų. Geriausiai tiks įvairios žolelių arbatos, karštas vanduo su citrina, imbieru ir medumi, pašildytos sultys. Gerdama šiuos gėrimus, atstatysite skysčių balansą, padėsite organizmui kovoti su peršalimo simptomais. Valgykite tinkamai subalansuotą maistą. Tai gali būti sunkiai įgyvendinamas patarimas, ypač jei kamuoja rytinis pykinimas, tačiau tinkamai maitintis šiuo metu yra labai svarbu. Jei rimtiems patiekalams neturite apetito, rinkitės sriubas, vištienos sultinį ar pieno kokteilį, užkąskite dažnai, kad ir nedidelėmis porcijomis. Jei kamuoja sloga, pabandykite garų terapiją: į karštą vandenį įlašinkite keletą lašų eukalipto aliejaus (jei nesate jam alergiška), užsidenkite galvą rankšluosčiu, kad garai neišsisklaidytų, ir pamėginkite pakvėpuoti pro nosį.
Vaistinių žolelių arbatų vartojimas nėštumo metu yra pakankamai saugus, tol kol jos vartojamos saikingai. Vien tai, kad vaistinės žolelės yra natūralios, nereiškia, kad jų galime vartoti kiek norime. Užrašas ant pakuotės „natūralu“, nereiškia, kad „saugu“. Aviečių, ramunėlių, dilgėlių, kiaulpienių ir kai kurios kitos arbatos yra mažiau rekomenduojamos, nes gali sukelti gimdos susitraukimus ar kitaip paveikti nėštumą. Dar kartą noriu pabrėžti, kad saikingai vartojant, visos arbatos yra gerai ir padeda organizmą papildyti šiltais skysčiais, vitaminais ir kitomis maistinėmis medžiagomis. Sunku pasakyti, kas yra saikingas vartojimas. Nes ne nuo puodelio dydžio priklauso, o nuo arbatos koncentracijos. O ją sunku pamatuoti. Bet 2-3 puodeliai ne stiprios arbatos per dieną yra optimalus kiekis. Žalioji arba juodoji arbata taip pat yra tinkamos, bet jose yra kofeino, tad nereikėtų išgerti daugiau kaip dviejų puodelių per dieną.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei peršalimas stiprus ir temperatūra aukštesnė nei 37.5-38⁰C, kreipkitės į gydytoją nedelsdama. Net jei peršalimas nedidelis, pasveiksite greičiau, jei dieną-kitą pabūsite namuose.
Į gydytoją reiktų kreiptis, jeigu paprasto peršalimo simptomai tęsiasi ilgiau nei 10 dienų, jeigu blogėja savijauta, tampa sunku kvėpuoti, stiprėja galvos skausmai, laikosi aukšta kūno temperatūra, kurios nenumuša vaistai arba jeigu įtariate, kad sergate gripu.
Jei būklė sunkėja, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kad įvertintų, ar nėra gripo, ar neprasidėjusi bakterinė infekcija. Nėštumo metu labai svarbu tinkamai prižiūrėti savo sveikatą, todėl bet kokios abejonės ar simptomai turėtų būti aptarti su gydytoju.
Negydomas sinusitas pridaro daug sveikatos rūpesčių (gydytojo patarimai)
Prevencinės priemonės
Dėvėkite apsauginę medicininę kaukę: vaistinėje galite įsigyti vienkartinių, nebrangių medicininių kaukių. Jos padės apsisaugoti nuo aplinkoje siaučiančių virusų ir bakterijų. Naudokite apsauginius purškalus nuo virusų: specialūs purškalai nosies gleivinės paviršiuje suformuoja drėkinamąją apsauginę plėvelę, neleidžiančią peršalimą sukeliantiems virusams įsitvirtinti ir daugintis.
Reikėtų vengti didelių žmonių sambūrių, nes viešose erdvėse labai lengva „pagauti" kokį nors virusą. Stiprinti imunitetą - sportuoti, žiūrėti, kad būtų sveika ir subalansuota mityba - daržovės, vaisiai, pakankamas skysčių kiekis, vitaminas C. Šios priemonės sumažina riziką peršalti ir susirgti.
Kaip gripas gali paveikti vaisių?
Gripas nuo paprasto peršalimo skiriasi staigesne pradžia, dažnai aukšta temperatūra, blogesne savijauta, kaulų laužymu, raumenų skausmais. Pastebėjus šiuos simptomus, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Nėščios moters reakcija į gripo virusą yra daug audringesnė, todėl neretai nėščiosioms gripo virusas komplikuojasi ir atsiranda plaučių uždegimas, dažnai reikia gydymo ligoninėje ar net reanimacijos skyriuje. Tai pakankamai grėsminga infekcija, todėl Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vakcinaciją tiek planuojančioms pastoti, tiek jau pastojusioms bet kuriame nėštumo trimestre prieš gripo sezoną. Kad skiepai nėštumo metu sukeltų kokias nors komplikacijas, mokslinių įrodymų nėra, tačiau pats gripas sukelia didžiulę grėsmę tiek nėščiajai, tiek vaisiui.
Apsilankyti pas gydytoją; Atlikti būtinus (rekomenduojamus) tyrimus; Pasitarti su gydytoju dėl skiepo nuo gripo; Pasikonsultuoti su gydytoju, ar verta atlikti NIPT tyrimą.
Intymioji higiena svarbi moters sveikatai visais gyvenimo periodais, bet nėštumo metu - ypatingai, nes turi įtakos būsimam vaikeliui. Tai viena iš sėkmingo nėštumo sąlygų, nes netinkama higiena gali paskatinti įvairias infekcijas. Dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu padaugėja išskyrų, pakinta makšties gleivinės mikroflora ir greičiau prilimpa infekcijos. Ankstyvojo nėštumo metu labai svarbu saugoti sveikatą, tinkamai ilsėtis ir stengtis kaip galima geriau organizmą paruošti vaisiaus augimui.
Dažniausiai nėščiosioms yra rekomenduojamas sportas, jis padeda atsipalaiduoti, mažina skausmus, stiprina raumenis. Tačiau neverta persistengti, intensyvios ir varginančios treniruotės gali pakenkti vaisiui.
tags: #5 #nestumo #menuo #ir #persalimai
