Kiekvienos jaunos mamos gyvenime ateina toks laikotarpis, kai atrodo, kad kažkas baisaus nutiko vaikui - jis nuolat kosėja, sloguoja, karščiuoja, čiaudi. Atrodytų, viskas buvo gerai, tačiau staiga ėmė ir pasikeitė. Kodėl taip yra? Kodėl maži vaikai taip dažnai peršąla ir serga? Ar jų imuninė sistema silpnesnė?
Tikra tiesa tai, kad maži vaikai iš tiesų serga dažniau nei suaugusieji, o ir peršalti jie yra linkę labiau nei jų vyresni broliai ar seserys bei tėveliai. Kaip pasakojo prof.A.Raugalė, vaikų amžiuje yra ankstyvojo amžiaus rizikos grupė, kurią specialistai vadina „dažnai sergančiais vaikais“. Į šią grupę dažniausiai patenka vaikai iki trejų metų. Jie - ypač pažeidžiami įvairių aplinkos poveikių.
Medikai yra apskaičiavę, kad pagal už imunitetą atsakingų imunoglobinų skaičių vaikai iki trijų metų yra silpnesni ir priklauso didžiausiai rizikos susirgti peršalimo ligomis grupei. Dažniausias šių ligų pobūdis - įvairios kvėpavimo takų ligos, kurios sudaro netgi per 80 proc. visų atvejų.
Darželis, mokykla... Kaip išvengti ligų?
Kaip iš savo praktikos prisiminė profesorius, labai dažnai sulaukiama išsigandusių mamų pastebėjimų, kad, pradėjus leisti į darželį ar mokyklą, iki tol buvęs palyginti sveikas vaikas pradėjo nuolat sirgti. Nieko nuostabaus - iš izoliuotos namų aplinkos vaikas patenka į kolektyvą, kuris yra labai didelis rizikos susirgti veiksnys bei „puiki“ vieta įvairiems kontaktams su virusinėmis infekcijomis. Na, o kalbant paprasčiau, - mokyklos ir darželiai pilni peršalusių ir sergančių vaikų.
Anot A.Raugalės, - pats blogiausias dalykas, kurį galima padaryti vaikui sergant, - tai jį leisti į darželį ar mokyklą. Taip daroma bloga tiek sau, tiek ir aplinkiniams. Peršalus, sloguojant, netgi tais atvejais, kai temperatūra nėra pakilusi - būtina likti namie, kol vaikas pasveiks. Jau nekalbant apie rimtas peršalimo ligas, tokias kaip ryklės uždegimas, laringitas, tracheitas, bronchitas ir t.t. Jau vien ūminiam tonzilitui gydyti antibiotikais reikia 10 dienų, tad - jokių minčių apie vaiko išleidimą iš namų tik numušus temperatūrą.
Kaip stiprinti vaiko imunitetą?
Tam yra keletas būdų - visų pirma, žinoma, patys paprasčiausi dalykai, tokie kaip sveika mityba ar protingas grūdinimasis. Dėl būdų, kaip grūdinti vaiką, kad neatsirastų priešingų norimoms reakcijų, kiekviena mama turėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Jis patars, kokią mankštą daryti ir kokius kitus veiksmus atlikti.
Viena iš dažnai daromų klaidų - tai vaiko rengimas per šaltai arba per šiltai. Kartais persistengiama prirengiant per daug megztinių, kadangi vaikas suprakaituoja, o tokiu atveju peršalti labai lengva.
Dar vienas veiksnys, į kurį derėtų atkreipti dėmesį, jeigu vaikas serga ypač dažnai, tai situacija šeimoje. Galbūt, pvz., tėvas arba mama serga kokia nors infekcine ar lėtine liga? Tai neigiamai veikia ir vaiką.
Na, ir, žinoma, galiausiai - įvairių preparatų, skirtų imunitetui stiprinti (imunostimuliatorių) vartojimas. Jų yra daug ir įvairių, daugelis jų turi įvairų poveikį bei įvairią sudėtį. Tinkamiausią savo vaikui geriausia parinkti pasikonsultavus su vaistininku arba šeimos gydytoju. O, derinant visas išvardintas priemones bei šiuos preparatus, galima pasiekti tikrai neblogų rezultatų.
"Peršalimo" ligos - klaidinga sąvoka?
Kai vaikui pakyla temperatūra, pradeda sloguoti, dažniausiai sakome, kad jis peršalo. Tačiau dr. Sigita Petraitienė teigia, kad „peršalimo” ligos - klaidinga sąvoka. Mažylis iš tiesų gali susirgti, jeigu sušąla arba suprakaituoja pabėgiojęs, tačiau tuomet jis ne peršąla, o suserga viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis, tiksliau, viršutinių kvėpavimo takų virusų sukelta liga.
Tokias ligas sukelia virusai, kurių mūsų ore sklando per kelis šimtus. Iš visų kitų virusų gripas yra išskiriamas todėl, kad juo užsikrėtęs vaikas arba suaugęs žmogus paprastai serga sunkiau, nei užsikrėtęs kuriuo nors kitu kvėpavimo takų virusu. Susirgus gripu dažnesnės komplikacijos - susergama ausų, plaučių uždegimu, bronchitais, širdies ligomis ir pan.
Ar mažylis arba suaugęs žmogus susirgo gripu, galima sužinoti tik atlikus specifinius tyrimus, t. y. paėmus tepinėlį iš nosies ir laboratorijoje nustačius, koks virusas tūno organizme. Tokie tyrimai dažniausiai atliekami tada, kai mažylis viršutinių kvėpavimo takų liga serga sunkiai, mat gripas - vienintelė virusų sukelta liga, kuriai gydyti yra skiriami vaistai.
„Vaistai nuo gripo turi nemažai įvairių šalutinių reiškinių, todėl gydytojai jų neskiria kiekvienam suslogavusiam ar karščiuojančiam vaikui, - sako S.Petraitienė. - Vadinamųjų peršalimo ligų vienintelis gydymas - mažinti temperatūrą ir laukti, kol liga „pasitrauks” savaime”.
Kiek kartų per sezoną?
Nors konkretaus gripo viruso sukelta liga žmogus serga vieną kartą gyvenime, gripui atsparumas nėra įgyjamas. Mat šis virusas turi unikalią galimybę mutuoti ir kiekvieną sezoną mus aplanko vis šiek tiek kitoks, nei buvo ankstesniais metais.
„Kiekvienais metais yra atliekami gripo viruso tyrimai ir dažniausiai aptinkami bent du jo porūšiai, o kartais - ir daugiau. Vadinasi, gripu galima susirgti ne kartą, o du per metus, - sako gydytoja. - Tokie atvejai gana reti, tačiau jų kasmet pasitaiko. Tad neverta pasitikėti mitu, kad jeigu mažylis sirgo gripu, po mėnesio kito ir vėl juo nesusirgs.
Na, o kitomis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis vaikas gali sirgti itin dažnai, mat ore sklando labai daug virusų ir tie, su kuriais susiduria pirmą kartą, gali jas paskatinti. Iš kitų virusų gripo virusas išsiskiria tuo, kad pirmieji kartojasi kasmet, o gripo virusas kinta, todėl juo, kaip minėta, galima sirgti kartą arba ir du per sezoną”.
Gripu dažnai sunkiai serga tie vaikai ar suaugę žmonės, kurie praktiškai niekada niekuo neserga, o neužsikrečia silpnesni, dažnai besiskundžiantys gerklės skausmais, sloga.
Kodėl vieni serga, kiti - ne?
Kodėl vieni vaikai viršutinių kvėpavimo takų ligomis serga labai dažnai, gripu kartą - per sezoną, o kiti praktiškai išvis neserga, niekas nežino. „Kiekvienas vaikas vis kitoks, kiekvienas gimdamas paveldi tam tikras organizmo savybes, kurios ir lemia, yra atsparus aplinkoje sklandantiems virusams ar ne, - sako S.Petraitienė. - Kaip dažnai vaikas serga, priklauso ne tik nuo įgimtų, bet ir nuo išorės veiksnių, pavyzdžiui, kiek įtampos jis patiria, ar sveikai maitinasi, ar išsimiega, ar yra užsigrūdinęs. Šie veiksniai ir lemia, ar su virusu susidūręs mažylio organizmas sugebės lengvai jį nugalėti (t. y. pasloguos dvi dienas ir jokių kitų ligos požymių nebus)”.
Nuo septynerių metų mažylis viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis serga vis mažiau, mat daugelį virusų jo organizmas atpažįsta (nes jau sirgo jų sukelta liga) ir yra jiems atsparus.
Kaip slaugyti sergantį vaiką?
Vida Press
Karščiuojantis mažylis negali lankyti darželio, nes jis gali apkrėsti kitus ir jam pačiam, kad organizmas galėtų geriau priešintis virusui, reikia pabūti ramiai.
Nors konkretaus gripo viruso sukelta liga žmogus serga vieną kartą gyvenime, gripui atsparumas nėra įgyjamas. Mat šis virusas turi unikalią galimybę mutuoti ir kiekvieną sezoną mus aplanko vis šiek tiek kitoks, nei buvo ankstesniais metais. „Kiekvienais metais yra atliekami gripo viruso tyrimai ir dažniausiai aptinkami bent du jo porūšiai, o kartais - ir daugiau. Vadinasi, gripu galima susirgti ne kartą, o du per metus, - sako gydytoja. - Tokie atvejai gana reti, tačiau jų kasmet pasitaiko. Tad neverta pasitikėti mitu, kad jeigu mažylis sirgo gripu, po mėnesio kito ir vėl juo nesusirgs.
Kad ir kokiu viršutinių kvėpavimo takų virusu būtų užsikrėtęs mažylis, jį slaugant, svarbu laikytis kelių taisyklių:
- Karščiuojantis mažylis negali lankyti darželio, nes jis gali apkrėsti kitus ir jam pačiam, kad organizmas galėtų geriau priešintis virusui, reikia pabūti ramiai. Jeigu serga nesunkiai (t. y. nenori nuolatos gulėti, nėra vangus), nėra reikalo atlikti tyrimų, gripu ar kuriuo nors kitu kvėpavimo takų virusu yra užsikrėtęs, nes vaistai nuo gripo dažniausiai yra skiriami tik tuomet, kai mažylis guldomas į ligoninę. Patartina mažinti kūno temperatūrą tik tuomet, kai ji būna aukštesnė nei 38,5 laipsnio (kol vaikas jaučiasi pakankamai gerai, t. y. kol žaidžia, geria, negulinėja), nes pakilusi kūno temperatūra padeda organizmui kovoti su liga. Tačiau jeigu matote, kad mažylis gulinėja, yra labai neramus, muškite jam temperatūrą net ir tuomet, jeigu ji šiek tiek žemesnė.
- Karščiuojančiam vaikui ypač svarbu duoti skysčių, mat į ligoninę vaikai patenka dažniausiai ne dėl sunkios viršutinių kvėpavimo takų ligos, o dėl to, kad organizmas neteko daug skysčių. Skysčių reikėtų sugirdyti maždaug 100 ml vienam kilogramui kūno svorio. Vadinasi, mažyliui, kuris sveria 6 kg, reikėtų išgerti 600 ml skysčių. Taip yra skaičiuojama mažuliams iki 10 kg kūno svorio, o didesniems, sveriantiems 11 kg ir daugiau, kiekvienam kilogramui skaičiuojama dar po 50 ml. Tad 12 kg sveriantis ir karščiuojantis vaikas per dieną turėtų išgerti 1 litrą ir 100 m skysčių. Skysčiais yra laikomas pienas, vanduo, kompotai, sultys, sriuba ir pan. Ligonėlį, kuris nenori gerti, patartina girdyti šaukšteliu po truputį ir labai dažnai.
- Be galo svarbu sloguojančiam mažyliui gerai išvalyti nosytę. Sloga labai apsunkina kvėpavimą ir ligonio būklę, mat kai nosis neišvalyta, vaikas pradeda kosėti, blogai miega. Neišvalyta nosis gali sukelti ir viršutinių kvėpavimo takų (gripo - taip pat) komplikaciją - ausies uždegimą. Tad jeigu sloga suserga kūdikis arba mažas vaikas, būtina išsiurbti sekretą, o jeigu vyresnis - paprašyti, kad išsipūstų nosį, vos pamatote, kad ji „užsikimšusi”.
Taip pat žr
- Tiek gripas, tiek kitos virusinės viršutinių kvėpavimo takų ligos vaikui yra sunkiausios pirmas dvi paras. Po dviejų parų po truputį turėtų slūgti temperatūra ir mažylio savijauta pagerėti. Vis dėlto nepatartina vaiko leisti į darželį dvi savaites, nes kaip tik per tiek laiko virusas pasišalina iš organizmo. Mažylio, kuris į kolektyvą išeina anksčiau, imuninė sistema dar nebūna pakankamai sustiprėjusi ir jis labai greitai gali „pasigauti” kitą virusą ir vėl susirgti. Arba ta pati liga gali komplikuotis bakterine liga, t. y. ausies, plaučių uždegimais, bronchitu. Tuomet jau reikės mažylį gydyti antibiotikais. Beje, kai vaiko, kuriam nukrinta temperatūra, nepatartina leisti į darželį, tačiau į lauką vesti būtina, mat grynas oras padeda organizmui kovoti su liga.
Kaip atskirti, kuo susirgo?
Dažnai vaiko savijauta išduoda, ar jis serga lengva virusine viršutinių kvėpavimo takų liga, ar sunkiomis jos komplikacijomis, kai jau reikia kreiptis į gydytoją ir dažniausiai gerti antibiotikų. Antibiotikų yra skiriama, jeigu vaikas susirgo bakterine liga - paprastai net ir sugirdžius vaistų nuo temperatūros, yra vangus, nenori žaisti, gulinėja, atsisako gerti ir valgyti, o veidas atrodo blyškus arba papilkėjęs, gali blogai jaustis, net jeigu kūno temperatūra nėra labai aukšta.
Kai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, numušus temperatūrą vaikutis jaučiasi gerai, noriai žaidžia, geria ir valgo, jo žandukai „sveikai” parausta. Vaiko savijautą patartina stebėti kaip tik tada, kai numušame jam temperatūrą - jeigu ji nukrinta ir jaučiasi gerai, greičiausiai ligos eiga yra lengva ir po dienos kitos jausis sveikas. Jeigu blogai, patartina kreiptis į gydytoją, mat gali prireikti atlikti kraujo tyrimus ir skirti antibiotikų.
Sergant gripu reikia gulėti, o „peršalus” - nebūtinai
Pasak dr. S.Petraitienės, pabūti ramiai patartina sergant tiek gripu, tiek kitokio viruso sukelta viršutinių kvėpavimo takų liga. Dažniausiai prie lovos prikausto gripas, mat jis sukelia tokius stiprius raumenų skausmus, kad net ir mažas vaikas mieliau būna ramiai, nei bėgioja. Vis dėlto susirgusio kelerių metų pyplio lovoje nulaikyti nėra įmanoma, tačiau galima pasistengti, kad jis dvi dienas praleistų kuo ramiau (kai serga, kad neskaudėtų akių, neduoti kompiuterio, o pažaisti ramias dėliones), nes tuomet organizmas sėkmingiau kovoja su liga.
Dažniausiai tiek gripo, tiek kitų viršutinių kvėpavimo takų ligų komplikacijos prasideda, kai mažylis per anksti yra išvedamas į šaltą orą arba kolektyvą. Gripo ar kito viruso pažeista gleivinė yra žaizdota, paraudusi, suskeldėjusi ir ją dirgina šaltas oras, kiti aplinkos veiksniai (dulkės, automobilių išmetamosios dujos ir pan.).
Pasak dr. S.Petraitienės, gripas yra pavojingiausias kūdikiams ir mažiems vaikams iki 7 m. amžiaus dėl to, kad mažylių imuninė sistema dar nėra susiformavusi. Gripo vakcina paprastai apsaugo nuo kelių gripo viruso sukėlėjų, kurie, manoma, cirkuliuos tą sezoną. Kadangi skiepai yra kuriami remiantis skaičiavimais, kaip turėtų mutuoti gripo virusas, vakcina 100 proc. neapsaugo visų pasiskiepijusių žmonių. Ji veiksminga 60-80 proc. pasiskiepijusių.
"Pats sau herojus": Kaip stiprinti imunitetą?
Ar normalu, kad vaikas dažnai serga?
Gydytojų teigimu, normalu, jeigu ikimokyklinukai ir pradinukai serga iki 8-10 kartų per metus. Vaikai, o ypač į didelius žmonių susibūrimus patekę, t.y. Pastebima, kad vaikų ligas bent iš dalies lemia genetika, t.y. Vis pasikartojančius vaikų (o taip pat ir suaugusiųjų) susirgimams labai didelę (o gal net ir didžiausią) įtaką turi netinkama gyvensena, t.y. Vos gimusį kūdikį saugo įgimtas arba nespecifinis imunitetas, t.y. Vaikui augant jo įgytas arba specifinis imunitetas vis stiprėja, t.y. Vaiko imuninė sistema yra labai sudėtingas mechanizmas, tačiau nėra jokių didelių paslapčių, ką reikėtų daryti, kad vaikas kuo mažiau sirgtų, o susirgęs greitai pasveiktų.
Klasikinė situacija gydytojo kabinete - vaikas pradėjo lankyti darželį ir atrodo, kad neišbrenda iš ligų. Dažnai tėvai skundžiasi, jog vos vaikas pasveiksta, palankęs darželį savaitę vėl serga, kartais tai įvardinama „darželinuko sindromu“. Vidutiniškai sveiki vaikai serga nuo keturių iki aštuonių kartų per metus, tačiau kai kurie vaikai gali sirgti net iki dvylikos kartų per metus, ypač tie kurie lanko darželį. Reikėtų nepamiršti, kad dažniausiai šios infekcijos pasireiškia šaltuoju sezonu, todėl gali atrodyti, kad vaikas serga dažniau nei kas mėnesį. Ankstyva daželio lankymo pradžia yra susijusi su didesniu infekcijų dažniu ir ši neigiama įtaka sergamumui išlieka net iki paauglystės. Svarbu paminėti, kad dažnai sirgti gali ir darželio nelankantys vaikai, jei šeimoje yra daugiau vaikų lankančių ugdymo įstaigą.
Tikslingiausia būtų koncentruotis ne į ligų dažnį, o pobūdį, pavyzdžiui, vaikas gydytas du kartus intensyvios terapijos skyriuje dėl sunkios infekcijos yra žymiai daugiau įtarimų keliantis pacientas, nei vaikas lankantis darželį ir sergantis lengvomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis dvylika kartų per metus.
Ar visada tai susiję su imuninės sistemos sutrikimu?
Be jau paminėtų rizikos faktorių - darželio lankymo ir ugdymo įstaigas lankančių brolių ar seserų yra dar ne viena priežastis galinti padidinti vaiko sirgimo dažnį, net visiškai sveikiems vaikams:
- Tėvų ar kitų aplinkinių rūkymas yra gerai žinomas vaikų infekcijų rizikos veiksnys, padidinantis apatinių kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip plaučių uždegimas, bronchitas dažnį. Svarbu nepamiršti, kad toksinės medžiagos esančios rūkaluose paveikia vaiką net jei tiesiogiai prie vaiko nėra rūkoma, nes jos lieka ant rūkančiojo odos ir drabužių arba aplinkoje!
- Oro tarša reikšmingai padidina viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijų riziką ypač kūdikiams ir mažiems vaikams, todėl gali vaikas dažniau sirgti.
- Perteklinis ir nepagrįstas antibiotikų vartojimas. Nors antibiotikai yra vieni svarbiausių vaistų žmonijai, reikšmingai sumažinę mirštamumą ir komplikacijų nuo infekcinių ligų dažnį, šių vaistų perteklinis vartojimas taip pat gali padidinti vaiko sirgimo dažnį. Antibiotikai gali sutrikdyti žarnyno mikrobiotą taip neigiamai paveikdami imuninės sistemos vystymąsi, didindami ilgalaikę infekcijų ir alerginių ligų riziką. Beto, antibiotikai gali sutrikdyti imuninės atminties susidarymą, kai mūsų imuninė sistema išmoksta kovoti su infekcijomis pati.
- Neskiepijimas padidina vaiko riziką užsikrėsti ir susirgti ligomis, nuo kurių būtų galima apsisaugoti vakcinuojantis, dažnai šios ligos yra ypač sunkios ir pavojingos vaiko sveikatai.
- Nepilnavertė mityba ir fizinio aktyvumo stoka gali neigiamai paveikti vaiko atsparumą ligoms. Tam tikri mikroelementai yra labai svarbūs imuninei sistemai, ypač vitaminas C, D, A, cinkas, geležis, cinkas. Tačiau neskubėkite į vaistinę pirkti papildų, organizmo normaliam funkcionavimui būtina vitaminų ir mineralų įvairovė, todėl geriausia juos gauti iš pilnavertės mitybos. Visgi, jei nerimaujama, kad vaikui gali trūkti tam tikrų vitaminų ar mineralų, prieš skiriant papildus vertėtų atlikti tyrimus. Tai padėtų patvirtinti, ar trūkumas iš tiesų yra, ir išvengti galimo perdozavimo.
Maždaug penkiasdešimt procentų dažnai sergančių vaikų neturi jokios ligos paaiškinančios jų padidėjusį sergamumą, tačiau kita dalis vaikų gali sirgti lėtinėmis ligomis:
- Alerginės kvėpavimo takų ligos dažnai supainiojamos su infekcijomis, pavyzdžiui, vaikai sergantys astma dažnai laiku nediagnozuojami ir astmos paūmėjimai sumaišomi su plaučių uždegimu ar bronchitu. Šios ligos taip pat savaime padidina infekcijų dažnį, kadangi lėtinio uždegimo pažeisti kvėpavimo takai netenka savo natūralių gynybinių mechanizmų.
Kada įtarti pirminį imunodeficitą?
Vaikams įtarti pirminį imunodeficitą rekomenduojama, kai nustatoma du ir daugiau iš dešimties požymių: keturis ar daugiau kartų per metus sergama ausų infekcijomis; du ar daugiau kartų per metus sergama sunkiomis sinusų infekcijomis; du ar daugiau mėnesių gydoma antibiotikais be reikšmingo poveikio; du ar daugiau kartų per metus sergama plaučių uždegimu; sunkiai auga kūdikio svoris, sutrikęs normalus vystymasis; pasikartojantys, gilūs odos ar kitų organų pūliniai; lėtinė burnos pienligė ar odos grybelinės infekcijos; intraveninių antibiotikų poreikis infekcijai gydyti; dvi ar daugiau giliai organizme esančios infekcijos; šeimoje yra (buvo) sergančių pirminiu imunodeficitu.
Tačiau nemaža dalis imunodeficitais sergančių pacientų neatitinka šių kriterijų, kiti svarbūs požymiai, kurie neretai nustatomi pacientams sergantiems imunodeficitu yra alerginės (ypač sunkios formos), autoimuninės, autouždegiminės ir onkologinės ligos. Taip pat iš asmeninės patirties visada atkreipiu dėmesį į vaikus, kurie dažnai serga ir turi jau nustatytą retą genetinę ligą, deja, kaip sakoma neretai problemos nevaikšto po vieną.
Kur kreiptis įtariant, kad vaikas gali turėti imuninės sistemos sutrikimą?
Dažnai įtariant, jog vaikas gali turėti imuninės sistemos sutrikimą tėvai ieško gydytojo imunologo, tačiau Lietuvoje tokios vaikų ligų gydytojų specializacijos nėra. Imunologija yra plati sritis - daugelis specialistų pagal savo kompetencijas gali diagnozuoti ir gydyti įvairias imuninės sistemos ligas, pavyzdžiui, vaikų alergologai - alergines ligas ir imunodeficitus, vaikų infekcinių ligų gydytojai - žmogaus imunodeficito viruso infekciją, vaikų reumatologai - autoimunines ir autouždegimines ligas, vaikų onkohematologai - piktybines ir gerybines kraujodaros sistemos ligas, kai kurios iš jų taip pat priskiriamos imunodeficitams. Šis sąrašas nėra baigtinis, tam tikras imuninės sistemos ligas diagnozuoti ir gydyti gali ir kitų rūšių specialistai. Kartais simptomai gali persidengti ir gali būti reikalingos ne vieno specialisto konsultacijos, todėl pravartu pasitarti su vaikų ligų ar šeimos gydytoju, kurie gali nukreipti tinkamų specialistų linkme.
Kokie tyrimai atliekami, kai vaikas dažnai serga bei įtariant imunodeficitą?
Tyrimų spektras yra labai platus, dažniausiai atliekami tyrimai iš kraujo, tačiau, įtariant konkrečias ligas gali prireikti iš krūtinės ląstos rentgeno tyrimo, echoskopinio ištyrimo ar kitų. Dažnai vienas iš pirmųjų žingsnių turėtų būti pats paprasčiausias bendras kraujo tyrimas, taip pat daugeliui pacientų atliekami imunoglobulinių koncentracijos tyrimai, visi kiti tyrimai yra skiriami pagal paciento ar jo atstovų išsakomus skundus, tad vienodo ištyrimo visiems atvejams nėra. Neretai atliekant ištyrimą nemažiau svarbu atmesti kitas ligas, kurios gali padidinti vaiko sirgimo dažnį.
Ar imunodeficitai yra pagydomi?
Kadangi imunodeficitų yra šimtai, vieno universalaus atsakymo ar gydymo sprendimo nėra. Kai vaikas dažnai serga ar įtariamas imunodeficitas, svarbu suprasti, kad dalis imunodeficitų apskritai nereikalauja jokio gydymo ir laikui bėgant gali praeiti savaime. Kitiems imunodeficitams specifinio gydymo nėra, tačiau taikomos priemonės, padedančios sumažinti susirgimų dažnį - papildoma vakcinacija, profilaktinė ar gydomoji antibiotikų terapija, imunoglobulino G terapija. Esant patvirtintoms genetinėms diagnozėms, gali būti skiriamas ligai specifinis gydymas, pavyzdžiui, biologinė terapija. Sunkių imunodeficitų atvejais gali būti taikoma kamieninių ląstelių transplantacija ar net genų terapija, kuri šiuo metu Lietuvoje dar nėra taikoma.
Literatūros šaltiniai: Butte MJ. Approach to the child with recurrent infections. In: UpToDate, Connor RF (Ed), Wolters Kluwer. (Accessed on November 14, 2025.)Park MB. Living with parents who smoke predicts levels of toxicant exposure in children. Sci Rep. 2020;10(1):11173. Published 2020 Jul 7. doi:10.1038/s41598-020-66920-yLi S, Liu J, Zhang X, Gu Q, Wu Y, Tao X, Tian T, Pan G, Chu M. The Potential Impact of Antibiotic Exposure on the Microbiome and Human Health. Microorganisms. 2025; 13(3):602. Collateral Damage: Detrimental Effect of Antibiotics on the Development of Protective Immune Memory. mBio. 2016;7(6):e01520-16. Published 2016 Dec 20. doi:10.1128/mBio.01520-16Brustad N, Buchvald F, Jensen SK, et al. Burden of Infections in Early Life and Risk of Infections and Systemic Antibiotics Use in Childhood. JAMA Netw Open. 2025;8(1):e2453284. Published 2025 Jan 2. doi:10.1001/jamanetworkopen.2024.53284Søegaard SH, Spanggaard M, Rostgaard K, et al. Childcare attendance and risk of infections in childhood and adolescence. Int J Epidemiol. 2023;52(2):466-475. doi:10.1093/ije/dyac219Justiz Vaillant AA, Qurie A. Immunodeficiency. [Updated 2023 Jun 26]. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; 2025 Jan-. C., Aksentijevich, I., Bousfiha, A., Cunningham-Rundles, C., Hambleton, S., Klein, C., Morio, T., Picard, C., Puel, A., Rezaei, N., Seppänen, M. R. J., Somech, R., Su, H. C., Sullivan, K. E., Torgerson, T. R., Meyts, I., & Tangye, S. G. (2025). Human inborn errors of immunity: 2024 Update on the classification from the International Union of Immunological Societies Expert Committee. Journal of Clinical Immunology.Demay MB, Pittas AG, Bikle DD, et al. Vitamin D for the Prevention of Disease: An Endocrine Society Clinical Practice Guideline. J Clin Endocrinol Metab. 2024;109(8):1907-1947. Physical Activity and Nutritional Influence on Immune Function: An Important Strategy to Improve Immunity and Health Status. Front Physiol. 2021;12:751374. Published 2021 Oct 8.
