Auginant beveik 2 metų dukrytę, tėvams dažnai išsenka idėjos, ką gaminti, o mažylis gali tapti išrankus maistui. Pastebimas valgymo suprastėjimas ir pasirenkami tik mėgstamiausi patiekalai, pavyzdžiui, makaronai, gali kelti susirūpinimą. Mėsytę kartais tenka pasuoti apgaule. Tokiose situacijose svarbu nepamesti galvos ir ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti visavertę vaiko mitybą.

Vaikų mitybos specialistai ir gydytojai rekomenduoja nuo pat mažens pratinti vaikus prie bendro stalo. Dažnai nenoras valgyti kyla dėl to, kad vaikas mato, jog tėvai valgo kažką įdomesnio. Siūloma mažiau sukti galvą, kaip įtikti vaikui, ir tiesiog pratinti prie bendro stalo. Jei vaikas atsisako patiekalo, galima pasiūlyti kruopų su sviestu (grikiai, spelta, makaronai) arba su pomidoru garintą ir sutrintą masę, kiaušinį ar ką nors iš bendro garnyro (bulvės, bulvių košė, daržovės). Ekstremaliu atveju galima turėti po ranka kūdikiams skirtų maisto produktų, pavyzdžiui, užpilamų kruopų su skoniu ar daržovių ir ryžių košės.

Savo 2 metų dukrai siūloma duoti tą patį, ką valgo ir visa šeima. Svarbu suprasti, kad vaikams irgi karts nuo karto pasitaiko laikotarpiai, kai jie mažiau valgo, o paskui vėl atsiranda didelis apetitas. Suprastėjimo laikotarpis gali tęstis nevienodai ilgai.

Sveikos mitybos pagrindai 1-3 metų vaikams

Sveikos mitybos pagrindai įtvirtinami šeimoje. Bendrumo jausmą stiprina neskubūs pokalbiai prie vakarienės stalo, o gaminimas kartu gali tapti visos šeimos pomėgiu. Tėvai ir seneliai atras vertingos informacijos apie vaikų poreikius augimo ir vystymosi metu bei patarimų, kaip sumažinti labiausiai paplitusių ligų riziką: nutukimo, diabeto, alergijos.

Tai pirmasis vadovas apie vaikų mitybą nuo 1 iki 3 metų, parengtas bendradarbiaujant su ekspertais - gydytojais ir dietologais. Čia minimos normos grindžiamos ilgalaikiais tyrimais ir naujausiais medicinos faktais apie mitybos reikšmę sveikatai. Rekomendacijų tikslas - sumažinti mitybos sukeliamų ligų riziką bei užtikrinti tinkamą vaikų vystymąsi.

Ką rinktis 1-3 metų vaikams?

Svarbiausia - maistas turi būti įvairus, taigi reikia naudoti skirtingus maisto produktus:

• Angliavandeniai: Viso grūdo duona, grikiai, ryžiai, makaronai, pusryčių dribsniai yra pagrindinis energijos šaltinis. Jie aprūpina B grupės vitaminais ir skaidulinėmis medžiagomis, reikalingomis normaliam virškinimo traktui. Pratinkite vaiką prie viso grūdo duonos, grikių ir viso grūdo košių.
• Daržovės ir vaisiai: Juose gausu mineralinių medžiagų, vitaminų ir skaidulinių medžiagų. Jie yra spalvingi, skanūs, mažai kaloringi, todėl turėtų būti kiekvieno patiekalo sudėtinė dalis mažiausiai 5 kartus per dieną.
• Baltymai: Tai puikus geležies, cinko, vario ir kokybiškų gyvūninės kilmės baltymų šaltinis. Žuvis taip pat yra svarbus jodo ir nesočiųjų riebalų rūgščių omega 3 šaltinis. Į vaiko valgiaraštį būtina įtraukti įvairios kokybiškos liesos mėsos. Ją galima virti, troškinti ar lengvai apkepti. Reiktų vengti riebaluose keptos mėsos, karštiems sumuštiniams naudojamų dešrelių ir kitų prastos kokybės mėsos produktų.
• Pieno produktai: Jie aprūpina kalciu, magniu, kokybiškais baltymais, D ir B grupės vitaminais.
• Riebalai: Nedidelį kiekį augalinio aliejaus reiktų vartoti kasdien. Jame yra svarbių nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų A, D, E ir K.

Ruošiant maistą, nepamirškite naudoti visų mitybos piramidės grupių produktų. Vaikas turėtų suvalgyti 4-5 patiekalus per dieną. Per pirmuosius 3 gyvenimo metus gautas maistas formuoja vaiko valgymo įpročius visam gyvenimui. Tėvai šiuo atveju vaidina esminį vaidmenį. Ir… kadangi darbai veikia labiau negu žodžiai - patys maitinkitės sveikai! Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad 1-3 metų amžiaus vaikų maiste negali trūkti konkrečių maisto medžiagų, o per didelis kai kurių medžiagų kiekis gali būti žalingas.

Rekomenduojamas maistinių medžiagų kiekis

Rekomendacijų užduotis - nustatyti optimalią 1-3 metų amžiaus vaikų mitybą. Žinoma, jog per didelis (sočiųjų) gyvūninės kilmės riebalų kiekis gali padidinti cholesterolio lygį, kas ateityje gali sukelti nutukimą ar širdies ligas. Todėl gyvūninės kilmės riebalų rekomenduojama vartoti minimaliai. Skaidulinės medžiagos yra svarbi mitybos dalis, jos palaiko normalią žarnyno mikroflorą, todėl skaidulinės medžiagos padeda stiprinti natūralų imunitetą. Geležis yra svarbi siekiant išvengti anemijos. Geležies trūkumas dažnai nustatomas vaikams iki 3 metų. Geležimi papildyti produktai (pvz., pieno mišiniai) yra labai svarbūs gydant anemiją ir kitas geležies trūkumo sukeltas ligas.

2-3 metų amžiaus vaikui reikalingas kiekis energijos per dieną (neskaitant baltymų) yra 82-84 kcal/kg berniukams ir 80-81 kcal/kg mergaitėms. Rekomenduojamas skaidulinių medžiagų kiekis per dieną yra apie 10-15 g (maks. 19 g). Reikalingas vitamino D3 kiekis per dieną yra 400 IU.

Mitybos režimas ir patiekalų pavyzdžiai

Tegu maistas būna įvairus ir patrauklus vaikui! Pusryčiai yra svarbiausias dienos maistas. Po nakties miego pusryčiai suteikia energijos dienos veiklai ir turi įtakos vaiko fizinei ir intelektualinei būklei. Jie turėtų būti sveiki ir maistingi, suteikiantys baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Pieno košės yra idealūs pusryčiai mažiems vaikams (antraisiais gyvenimo metais), o didesni vaikai pusryčiams gali valgyti dribsnius su pienu (geriausia - pieno gėrimu), sumuštinius su mėsa, kiaušinius ar varškę ir pieno gėrimą. Sumuštinius rekomenduojama papildyti daržovių gabalėliais arba šviežiais vaisiais.

Antrieji pusryčiai skirti numalšinti alkį prieš pietus. Geriausia, kad pietus sudarytų du patiekalai. Sriubas reiktų virti iš daržovių ar mėsos sultinio (nenaudokite sultinio kubelių). Daržovės sriuboje gali būti susmulkintos šakute ar pjaustytos kubeliais. Antrasis patiekalas paprastai yra gabalėlis mėsos, žuvies arba kiaušinis (pvz., keptas), o kartą per savaitę gali būti patiekiami ir vegetariški pietūs, pavyzdžiui, makaronai su sūriu, ryžiai su braškėmis ir grietinėle, blynai ir t. t. Pietus reiktų papildyti virtų ar šviežių daržovių salotomis.

Pavakariai yra nedidelis patiekalas po pietų, rekomenduojamas, jei pusryčiai buvo patiekti anksti. Vakarienė yra paskutinis valgymas prieš miegą. Ji turėtų būti duodama ne per vėlai, kad neapsunktų virškinimo traktas. Vakarienė neturėtų būti labai gausi ir sunki. Maži vaikai pirmenybę teiktų pieno košėms, didesni mieliau valgys daržovių omletą, makaronus, ryžius ar skrudintos duonos riekę. Tinka ir sumuštiniai su pienu, kakava ar vaisine arbata.

Naudingi patarimai

• Vietoj paprasto pieno galite pasiūlyti kakavos (karštos ar šaltos), cikorijų kavos ar karšto šokolado.
• Pieną, jogurtą, kefyrą, šviežius bei šaldytus vaisius galima naudoti gaminant kokteilius.
• Leiskite vaikui būti aktyviam.
• Minimalus druskos kiekis! Maisto produktų ir patiekalų sudėtyje turėtų būti nedidelis kiekis druskos. Nepripratinkite vaiko prie sūraus maisto, ir jis tokio nenorės.
• Vaisiai ir daržovės - kasdien! Vaikas vaisius ir daržoves (įskaitant ankštines) turi valgyti kasdien - geriausia 3-5 porcijas. Daržovės gali būti šviežios arba virtos.
• Žuvis - būtina! Žuvį rekomenduojama valgyti vieną ar du kartus per savaitę.
• Geriausi riebalai - augaliniai riebalai.
• Sveiki grūdai.
• Pieno produktai - kasdien. Vaikas kasdien turi gauti tokių maisto produktų kaip pienas (įskaitant pieno gėrimus, kuriuos gali gerti ir vyresnis nei metų amžiaus vaikas!), pasukos, kefyras ir jogurtas.
• Mėsa - ne bet kokia, kiaušiniai - ne kasdien. Paukštiena be odos. Paukštiena - kalakutiena ir vištiena - turėtų būti patiekiama 2 ar 3 kartus per savaitę.
• Vanduo - geriausia troškuliui malšinti. Jei vaikas nori gerti, duokite jam švaraus vandens.

Pavyzdinis darželinuko valgiaraštis (pagal doc. A. Vingrą):

Pusryčiams, pietums, vakarienei ir užkandžiams turi būti duodami iš įvairių maisto produktų rūšių pagaminti patiekalai. Porcijų dydis priklauso nuo amžiaus.

Pietums ir vakarienei duodami 4 skirtingų maisto rūšių patiekalai. Porcijų dydis priklauso nuo amžiaus.

Mažiems vaikams siūloma valgyti kas 2-3 val. Tarp pagrindinių valgymų (pietų, vakarienės) siūlomi užkandžiai. Jie yra siūlomi likus ne mažiau kaip 2 val. prieš pagrindinį valgymą. Užkandžiams taip pat yra duodami įvairių rūšių maisto produktai.

Dauguma mažų vaikų valgo 5 kartus per dieną, tris pagrindinius valgymus (pusryčius, pietus, vakarienę) ir 2 užkandžius (priešpiečius ir pavakarius). Tiems, kurie nori, neturi viršsvorio, nėra nutukę gali būti duodami naktipiečiai, kaip mažai energijos turintis produktas.

Mėsos paruošimas ir vartojimas

Kokia vaikams turi būti siūloma mėsa ir kaip ją geriausia paruošti priklauso nuo jų amžiaus. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama. Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.

Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien. Bet, nepamirškime, kad dar yra žuvis, kiaušiniai, rūgštaus pieno produktai. Taigi sudarius įvairų meniu mėsą vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu. Labai blogai, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau.

Išrankus valgymas: misija įmanoma?

Daugelis 1-3 metų vaikų išgyvena „išrankaus valgytojo“ etapą. Tai normalu, tačiau reikalauja iš tėvų kantrybės:

• Siūlykite pakartotinai: Naują maistą vaikui gali tekti pasiūlyti 10-15 kartų, kol jis sutiks paragauti. Nenuleiskite rankų po pirmo „ne“.
• Mažos porcijos: Naują produktą patiekite labai maža porcija šalia įprasto, mėgstamo maisto.
• Patrauklus pateikimas: Kartais padeda įdomesnis maisto pateikimas (pvz., iš daržovių sudėliotas veidukas).
• Įtraukite į gaminimą: Leiskite vaikui padėti paprastuose gaminimo procesuose (plauti daržoves, maišyti) - tai skatina norą paragauti.
• Valgykite kartu: Matydamas jus valgantį tą patį maistą, vaikas gali susigundyti.
• Negaminkite atskirai: Stenkitės negaminti vaikui „specialaus“ meniu, jei jis atsisako šeimos maisto. Siūlykite tai, ką valgote patys (pritaikytą vaikui). Jei nevalgo - nevalgo, sulauks kito valgymo ar užkandžio.
• Išlikite ramūs: Nesureikšminkite nevalgymo, venkite spaudimo ar derybų.

Pozityvi valgymo aplinka yra raktai į sėkmę. Jokios prievartos, valgykite prie stalo, be ekranų. Naudokite vaikui patogaus dydžio lėkštę, stalo įrankius, puodelį. Leiskite tyrinėti maistą, netvarka yra neišvengiama mokymosi dalis. Ribokite valgymo laiką (pvz., po 20-30 min.).

tags: #2 #metu #vaiko #meniu

• Kaip padidinti tikimybę susilaukti kūdikio
• Clearblue ovuliacijos testas: žingsnis po žingsnio
• Kaip globoti vaiką: komentarai
• Informacijos politika Jasiulionių socialinės globos namų
• Geriausi pusryčiai Vilniuje: Benedikto kiaušiniai