1972 m. gegužės 16-oji buvo įprasta diena apsnūdusiame kurortiniame Svetlogorske, Kaliningrado srityje. Tačiau tą dieną, vidurdienį, įvyko didžiulė tragedija - karinis transportinis lėktuvas AN-24T rėžėsi į žinybinį vaikų darželį. Darželio vaikai, auklėtojos ir kiti darbuotojai, tuo metu pietavę, nuo stalų taip ir nepakilo. Ši tragedija, kuri iškart buvo įslaptinta, nusinešė 35 žmonių gyvybes.
Svetlogorsko sanatorijos „Svetlogorsk“ žinybinio vaikų darželio auklėtiniai grįžo iš rytinio pasivaikščiojimo ir ruošėsi pietauti. Darželis buvo įsikūręs jaukiame dviejų aukštų name, jį lankė vos 25 vaikai. Tais laikais daugelis miesto gyventojų norėjo į jį įtaisyti savo vaiką, bet tai nebuvo lengva: į šią vaikų ugdymo įstaigą buvo galima patekti per pažintis. Tėvų tarnybinė padėtis visiškai pateisino darželio prestižinį statusą: tarp tėvų buvo milicijos viršininkas, Automobilių kelių inspekcijos viršininkas, Komjaunimo miesto komiteto pirmasis sekretorius, Svetlogorsko teismo darbuotojas, vyriausiasis gydytojas.
Apie vidurdienį karinis transportinis lėktuvas AN-24T pakilo iš Kaliningrado Chrabrovo oro uosto; buvo ketinama patikrinti ir sureguliuoti radiotechninę įrangą. Tais metais padažnėjo atvejų, kai į SSRS teritoriją neteisėtai įskrisdavo privatūs lėktuvai iš kapitalistinių šalių. Buvo tokių incidentų ir Kaliningrado srityje, todėl vietos vadovybė nutarė patikrinti kranto stebėjimo sistemą.
Maždaug 12 val. 30 min. AN-24T pateko į tirštą rūką virš Svetlogorsko. Jis skrido neleistinai žemai, kurortinės zonos skardingame krante jo sparnas kliudė pušies viršūnę, ir lėktuvas subyrėjo į gabalus. Po smūgio masyvus AN-24T, sveriantis 21 toną, nuskrido dar apie 200 metrų ir nukrito ant Svetlogorsko vaikų darželio pastato, visiškai sunaikindamas antrąjį aukštą.
Pirmosios, kurios nukentėjo per šią tragediją, buvo dvi vyresniųjų klasių moksleivės Tania Ježova ir Nataša Cygankova, vaikštinėjusios prie vaikų darželio: prieš lėktuvui rėžiantis į pastatą į jas tvokstelėjo aviacinio kuro garai. Mergaitės akimirksniu užsidegė, bet vis dėlto liko gyvos. Iš nukritusio lėktuvo pasipylė degalai, jie užsidegė, vaikų darželis paskendo liepsnose, o lėktuvo aliumininės dalys liepsnojo kaip popierius. Iš buvusiųjų pastate išgyveno tik du žmonės.
Katastrofa nusinešė 35 gyvybes: žuvo 6 lėktuvo įgulos nariai, 2 keleiviai, 24 vaikai ir 3 vaikų darželio darbuotojai. Svetlogorsko kurorte buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, galiojusi visą parą. Gyventojams buvo uždrausta išeiti iš namų, buvo išjungta elektra ir telefonai. Per kelias valandas baigus tvarkyti nuolaužų krūvas ir žuvusiųjų kūnų paiešką, vieta, kur stovėjo vaikų darželis, buvo sulyginta su žeme ir vietoj jo įrengtas nedidelis skveras.
Žuvę vaikai ir auklėtojos buvo palaidoti broliškame kape kapinėse, esančiose netoli geležinkelio stoties Svetlogorskas-1. Kad žinia apie tai nesklistų, laidotuvių dieną nevažinėjo elektriniai traukiniai ir buvo apribotas eismas keliais, jungiančiais Kaliningradą su Svetlogorsku. Nepaisant to, tądien į kapines susirinko apie 10 tūkst. žmonių. Per laidotuves KGB darbuotojai draudė fotografuoti ir apšviesdavo juosteles tų, kurie tai darė. Bet žuvusiųjų artimiesiems keletą nuotraukų vis dėlto pavyko padaryti.
Baudžiamoji byla dėl katastrofos nebuvo iškelta. Viskas buvo tiriama „visiškai slaptai“, o tyrimo medžiaga taip niekada ir nebuvo paskelbta. Sklandė daugybė gandų apie įvykio priežastis: Svetlogorsko gyventojai dėl visko kaltino lakūnus, teigė, kad ekspertizės metu jų kraujyje buvo rasta alkoholio, ir net pasakojo, kad lakūnai pastebėjo paplūdimyje nudistes ir sumažino aukštį, norėdami geriau jas įžiūrėti. Įtikimiausia prielaida atrodo ta, kad lėktuvas patyrė avariją dėl aukščiamačio gedimo. Skrydžio išvakarėse AN-24T buvo įtaisytas aukščiamačio iš IL-14, bet niekas nepatikrino, kaip prietaisas veiks kitame lėktuve. Tik po katastrofos buvo atlikti bandymai, kurie parodė, kad aukščiamačio paklaida galėjo siekti 60-70 m.
Ужасная ТРАГЕДИЯ в СССР Которую ПРИКАЗАЛИ ЗАСЕКРЕТИТЬ
Šiandien katastrofos vietoje stovi 1994 m. pastatyta koplytėlė, prie kurios pritvirtintoje lentelėje skelbiama: „Dievo Motinos ikonos „Liūdinčiųjų Paguoda“ šventovė, pastatyta tragiškai vaikų darželio žūčiai 1972 m.“
Sovietų Sąjungos laikais daugelis panašių įvykių buvo nutylimi arba pateikiami su iškraipymais. Tai suprantama, nes įslaptinimas buvo neatskiriama pačios sovietinės valstybės dalis. Nuo pat gyvavimo pradžios iki žlugimo 1991 metais SSRS sugebėjo užgnaužti tiesą ir žmonių burnas, nes jie patys nežinojo, kas vyksta šalia jų. Baisios žmonių sukeltos nelaimės, tragedijos, į šipulius sudaužyti žmonių likimai - visa tai nutiko Sovietų Sąjungos istorijoje.
An-12AP - patyrusio katastrofą lėktuvo modelis. 1972 m. gegužės 26 d. Rokiškio rajone įvyko TSRS Karinių oro pajėgų lėktuvo Antonov An-12AP (rus. Ан-12АП) avarija. Ščenikovo (rus. Щенников) karinio orlaivio įgula skrydį atliko karinėje lėktuvų rikiuotėje „Srautas“ naktį, griaudėjant perkūnijai. Nelaimingo atsitikimo priežastis - įgulos klaida. Lėktuvas perėjo į tolygų žemėjimą, užkabino medį, namo kaminą, susidūrė su žeme, pračiuožė lauku, sudužo ir užsidegė. Išgyveno tik borto technikas.
1972 m. spalio 12 d. Urugvajaus oro bendrovės „Tamu“ lėktuvas, skridęs reisu B-571, patyrė katastrofą Andų kalnuose. Lėktuvu skrido 45 žmonės, tarp jų Urugvajaus studentų regbio komanda. Dėl blogų oro sąlygų ir pilotų klaidos lėktuvas rėžėsi į kalnus. 27 žmonės liko atkirsti nuo pasaulio sniegynuose be maisto, šiltų drabužių ir medikamentų. Išgyvenusieji buvo priversti imtis kanibalizmo, kad išliktų.
1972 m. sausio 26 d. Jugoslavijos oro linijų JAT lėktuvas “McDonnell Douglas DC-9“ sprogo virš Čekoslovakijos teritorijos. Tai buvo teroristinis išpuolis. Per sprogimą žuvo 27 žmonės iš 28. Stiuardesei Vesnai Vulovic pavyko išsigelbėti, ji tapo Guinnesso rekordininke kaip žmogus, išgyvenęs kritimą be parašiuto iš didžiausio aukščio.
1981 m. rugpjūčio 24 d. virš Amūro srities susidūrė keleivinis lėktuvas An-24 ir bombonešis Tu-16. Per katastrofą žuvo 37 žmonės. Vienintelė išgyvenusi keleivė - 20-metė Larisa Savitskaja - buvo rasta taigoje po trijų dienų.
1968 m. vasario 29 d. lėktuvas Il-18, skridęs iš Krasnojarsko į Petropavlovską-Kamčiatką, sudužo taigoje Irkutsko srityje. Lėktuve buvo 84 žmonės, išgyveno tik vienas - 20-metis šauktinis Vasilijus Andrijenka.
1971 m. gruodžio 24 d. Peru oro linijų bendrovės LANSA lėktuvas „Lockheed L-188A Electra“ sudužo džiunglėse. Iš 92 keleivių ir įgulos narių išgyveno tik 17-metė vokietė Juliane Köpke. Ji keturias dienas keliavo džiunglėmis, kol buvo rasta medkirčių.
1972 m. spalio 13 d. Andų kalnuose nukrito nedidelis keleivinis lėktuvas, kuriuo skrido 45 žmonės. 27 liko įkalinti sniegynuose. Tai viena garsiausių išgyvenimo istorijų, kai žmonės buvo priversti valgyti mirusiųjų kūnus, kad išgyventų.
Nuo 1970 m. buvo užfiksuota 14 atvejų, kuomet lėktuvo katastrofas išgyveno po vieną žmogų. Trečdalis iš jų buvo vaikai arba įgulos nariai. Šios istorijos primena apie žmogaus atsparumą ir norą gyventi, tačiau taip pat ir apie skaudžias netektis ir paslaptis, kurias slepia aviacijos istorija.
