Menu Close

Naujienos

1959 m. Vaiko teisių deklaracija: Pamatinis dokumentas vaiko gerovei

Lapkričio 20-oji minima kaip Pasaulinė vaiko teisių diena. Šią dieną 1959 m. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja priėmė Vaiko teisių deklaraciją. Daugelyje Vakarų šalių (Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kroatijoje, Kipre, Nyderlanduose, Prancūzijoje), Skandinavijos valstybėse lapkričio 20-oji minima kaip Vaikų diena, nes 1959 m. tą dieną priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracija. Pasaulinė vaiko teisių diena - tai priminimas, kad visi vaikai turi teisę į laimingą ir saugią vaikystę.

1959 m. Vaiko teisių deklaracija yra vienas svarbiausių dokumentų, skirtų vaikų gerovei užtikrinti. Ji buvo priimta siekiant pripažinti ypatingą vaiko poreikį specialioms apsaugos ir globos priemonėms. Deklaracija pabrėžia, kad vaikas, dėl savo fizinio ir protinio nebrandumo, reikalauja ypatingos teisinės apsaugos tiek prieš gimimą, tiek po gimimo.

Simbolinė iliustracija, vaizduojanti vaiko rankas, laikomas suaugusiųjų rankas

Pagrindiniai Deklaracijos principai

Deklaracijoje nurodyta, kad vaikas privalo turėti visas joje nurodytas teises. Valstybės dalyvės įsipareigoja teikti vaiko gerovei reikalingą apsaugą ir globą. Štai keletas pagrindinių principų, įtvirtintų deklaracijoje:

  • Apsauga ir priežiūra: Įstatymu ir kitokiomis priemonėmis vaikui turi būti garantuota ypatinga apsauga ir suteikiamos galimybės ir sąlygos sveikai ir normaliai vystytis fiziškai, protiškai, doroviškai, dvasiškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Jis turi turėti teisę sveikai augti ir bręsti, todėl ypatinga priežiūra ir apsauga turi būti teikiama ir jam, ir jo motinai, įskaitant tinkamą prieagimdyminę ir pogimdyminę priežiūrą.
  • Meilė ir supratimas: Kad vaikas galėtų visapusiškai ir harmoningai vystytis, jam reikia meilės ir supratimo.
  • Vienybė su motina: Išskyrus išimtines aplinkybes, vaiko negalima skirti su jo motina.
  • Pragyvenimo lėšos: Vaikas turi teisę gauti pakankamai pragyvenimo lėšų.
  • Teisė į mokslą: Vaikas turi teisę gauti išsimokslinimą, kuris bent jau pradiniuose etapuose turi būti nemokamas ir privalomas.
  • Apsauga nuo žiaurumo ir išnaudojimo: Vaikas turi būti apsaugotas nuo visų netinkamo elgesio su juo, žiaurumo ir išnaudojimo formų.
  • Apsauga nuo diskriminacijos: Vaikas turi būti apsaugotas nuo bet kokios rasinės, religinės ar kitokios diskriminacijos formos.

Šie principai sudaro pagrindą visapusiškai vaiko raidai ir užtikrina jo saugumą bei gerovę.

Infografika, iliustruojanti pagrindinius vaiko teisių principus

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija

1959 m. Vaiko teisių deklaracijoje įtvirtintos vaiko teisės ir jų apsaugos principai vėliau buvo išplėtoti ir formalizuoti 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencija yra svarbiausias vaiko teisių dokumentas, apimantis visus vaiko gyvenimo aspektus, pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, kurias turi visi pasaulio vaikai. Ji įsigaliojo 1990 m. ir iki 2023 m. prie jos buvo prisijungusios 196 valstybės (Jungtinės Amerikos Valstijos neprisijungė prie šios Konvencijos).

Konvencijoje suformuluotas bendras vaiko apibrėžimas: vaiku laikomas kiekvienas žmogus iki 18 metų, jeigu pagal nacionalinį įstatymą jo pilnametystė nėra pripažįstama anksčiau. Ji numato užtikrinti kiekvieno vaiko teises neatsižvelgiant į jo, jo tėvų ar teisėtų globėjų rasę, odos spalvą, lytį, kalbą, religiją, politines ar kitas pažiūras, tautybę, etninę ar socialinę kilmę, turtą, sveikatą, luomą ar kitas aplinkybes. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, valstybinėms ar privačioms socialinės rūpybos įstaigoms, teismams, administracijos ir įstatymų leidybos institucijoms svarbiausi turi būti vaiko interesai.

Konvencija įtvirtina šias vaiko teises ir laisves:

  • Vaiko teisę nebūti atskirtam nuo savo tėvų prieš jo norą.
  • Vaiko teisę laisvai reikšti savo nuomonę.
  • Vaiko teisę į mokslą, poilsį, laisvalaikį.
  • Vaiko teisę į minties, sąžinės, religijos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę.
  • Vaiko teisę į apsaugą nuo savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimos gyvenimą, buto neliečiamybę, susirašinėjimo paslaptį arba neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją.
  • Vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokios reikalingos jo fizinei, protinei, dvasinei, dorinei ir socialinei raidai.
  • Vaiko teisę būti apsaugotam nuo ekonominio išnaudojimo, nuo bet kokio darbo, kuris gali būti pavojingas jo sveikatai ar trukdyti jam mokytis, gali kenkti jo sveikatai ir fizinei, protinei, dvasinei, dorinei bei socialinei raidai.
  • Valstybės dalyvės įsipareigoja ginti vaiką nuo visų seksualinio išnaudojimo ir seksualinio suvedžiojimo formų.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos

Valstybės, ratifikavusios Konvenciją, prisiima įsipareigojimą ją įgyvendinti, t. y. imtis veiksmų, siekiant užtikrinti visas Konvencijoje numatytas teises visiems jų jurisdikcijai priklausantiems vaikams. Tam valstybės dalyvės imasi visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių. Ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms įgyvendinti valstybės dalyvės naudoja savo turimus išteklius, prireikus gali pasitelkti ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Fakultatyviniai protokolai ir priežiūros mechanizmas

Prie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos yra sukurti 3 fakultatyviniai protokolai, kurie papildomai stiprina vaiko teisių apsaugą:

  • 2000 m. priimtas Fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos.
  • 2002 m. ratifikuotas Fakultatyvinis protokolas dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose.
  • 2011 m. priimtas Fakultatyvinis protokolas dėl pranešimų procedūros, įsigaliojęs 2014 m.

Ratifikavus ir įgyvendinus Fakultatyvinį protokolą dėl pranešimų procedūros, vaikams sudaromos sąlygos pateikti skundus dėl konkrečių jų teisių pagal Konvenciją ir jos pirmuosius du fakultatyvinius protokolus pažeidimų.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimą kontroliuoja 1989 m. įsteigtas Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas. Jis nagrinėja valstybių konvencijos dalyvių pranešimus apie priemones konvencijoje nustatytoms vaiko teisėms įtvirtinti ir pažangą šių teisių apsaugos srityje, gali teikti Generalinei Asamblėjai ir valstybėms dalyvėms siūlymus ir rekomendacijas. Komiteto nariai renkami slaptu balsavimu. Komitetas posėdžiauja 3 savaitines sesijas per metus Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje.

Jungtinių Tautų būstinė Ženevoje

Komitetas, siekdamas kokybiškesnės vaiko teisių apsaugos bei norėdamas padėti valstybėms dalyvėms įgyvendinti jų prisiimtus įsipareigojimus, leidžia aiškinamuosius Konvencijos nuostatų dokumentus, vadinamus bendraisiais komentarais.

tags: #1959 #vaiko #teisiu #deklaracija