1813 metai buvo ypatingi, nes tais metais gimė daugybė asmenybių, kurios vėliau paliko ryškų pėdsaką Lietuvos ir pasaulio istorijoje, kultūroje ir moksle. Šiame straipsnyje aptariami žymūs 1813 metais gimę asmenys, palikę ryškų pėdsaką Lietuvos ir pasaulio istorijoje.
Adomas Liudvikas Jucevičius
Adomas Liudvikas Jucevičius gimė 1813 m. gruodžio 15 d. Pakėvio dvare, mirė 1846 m. kovo 24 d. Vitebsko gubernijoje. Jis buvo kunigas, vienas aktyviausių XIX a. pradžios lituanistinio sąjūdžio dalyvių, etnografas, kraštotyrininkas, literatas, istorikas, vertėjas.
Mokėsi Kražiuose, Vilniuje, vikaravo Švenčionyse, Svėdasuose. Čia atsisakė kunigystės, vedė ir 1843 m. priėmė provoslavų tikėjimą. 1836 m. išleido patriotišką Lietuvos istorijos vadovėlį vaikams. Parašė apybraižas „Žemaitijos bruožai“, „Žemaitijos atsiminimai“, išleido tautosakos rinkinius „Lietuvių liaudies priežodžiai“, „Lietuvių dainos“.
Svarbiausias jo veikalas - „Lietuvos senovės paminklai, papročiai ir įpročiai“. Žymus darbas - „Biografinės ir literatūrinės žinios apie mokytus žemaičius“. Pirmasis užrašė legendą apie Jūratę ir Kastytį (1836). Etnografinėje knygoje „Žemaitijos prisiminimai“ aprašė Palangą, daug dėmesio skyrė Birutei, papasakodamas jos biografiją, išryškino santuoką su kunigaikščiu Kęstučiu, pomirtinį kunigaikštienės kultą Palangoje, kapo legendą Birutės kalne.
Laurynas Ivinskis
Laurynas Ivinskis gimė 1810 m. rugpjūčio 3 (15) d. Šilalės parapijoje. Tėvai buvo laisvų žemių nuomininkai ir dažnai keldavosi iš vienos vietos į kitą: nuo 1813 m. gyventa Laukuvos parapijos Dargių kaime, po penkerių metų - Tverų parapijos Kaupų kaime.
Čia Ivinskių sūnų pradėjo mokyti samdomas mokytojas Melninkis. Šeimai 1820 m. apsigyvenus Užvenčio valsčiaus Bambalų kaime, keturiolikmetis Kolainių kaime pradėjo lankyti vienuolių karmelitų gimnaziją. Čia mokėsi šešerius metus, vertintas kaip uolus, pažangus ir gabus mokinys.
Kolainiuose 1831 m. baigė apskrities gimnaziją. Po 1831-ųjų sukilimo uždarius Vilniaus universitetą, mokslas aukštojoje buvo užkirstas. Laurynas Ivinskis lavinosi savarankiškai, pradėjo mokytojauti Žemaitijos bajorų namuose (1832-1839 m. pas Iliničius, 1840-1842 m. Milvydų dvare prie Kuršėnų pas Anelę Radavičiūtę-Gružauskienę ir jos vyrą Igną Gružauską). Norėdamas įgyti teisinį pedagogo statusą, savarankiškai pasiruošęs Šiaulių gimnazijoje 1841 m. išlaikė specialius egzaminus namų mokytojo teisėms gauti.
Laurynas Ivinskis apie 1842 m. atsikėlė į Rietavo apylinkes, pradėjo dirbti parapinėje mokykloje. Laisvalaikiu užrašinėjo tautosaką, rinko medžiagą žodynui, domėjosi botanika, liaudies medicina ir mitologija. Rietave ėmėsi pirmojo prozos kūrinio vertimo, 1846 m. išvertė sutrumpintą Danielio Defoe romano „Robinzonas Kruzas“ lenkiškai parašytą tekstą, bet rankraštis nebuvo išspausdintas.
Kilo mintis apie lietuviškų kalendorių leidybą. Parengęs pirmąjį rankraštį, 1945 m. rudenį kreipėsi paramos į Rietavo kunigaikštį Irenėjų Oginskį, kuris skyrė 60 rublių paskolą leidybai. Pirmąjį kalendorių „Metu skajtlus ukiniszkas ant metu Wieszpaties 1846“ išleido Vilniaus spaustuvininkas Adomas Zavadskis. Dėl tokio pavadinimo kalendoriai kartais vadinami „metskaitliais“.
Trumpai 1846 m. mokytojavo Žvingių parapijos Stokaičių dvare. Norėdamas oficialiai dirbti miesto mokytoju, Kauno gimnazijoje 1847 m. 1851-ųjų rudenį išvyko į Pavirvytės dvarą šalia Tryškių. Mokė dvarininko Juozapo Paulavičiaus vaikus, tvarkė rankraščius, rašė lietuvių kalbos žodyną.
Buvo parengęs didaktinių apsakymų rinkinį „Pasakos“, kurį sudarė vertimai ir tautosakos kūrinių perpasakojimai, knygeles „Naminio dažymo vadovėliai“ ir „Medicina kaimo žmonėms“, kurias spaudai paruošė lietuvių ir lenkų kalbomis. Prašė išspausdinti, kad gavęs honorarą išsilaisvintų iš privataus mokytojo darbo. Deja, viltis užsidirbti pinigų žlugo, tad 1851-ųjų pabaigoje apsigyveno Nociūnuose netoli Kėdainių ir mokė dvarininko Šiukštos sūnų.
Laisvalaikiu vertė užsienio autorių kūrinius, nuo 1851 m. kalendoriuje įvedė literatūrinius priedus, kuriuose spausdino dar neskelbtus lietuviškus kūrinius (Antano Baranausko „Anykščių šilelį“, Silvestro Valiūno, Dionizo Poškos, Karolinos Praniauskaitės ir kitų autorių eilėraščius). Nociūnuose pradėjo sudarinėti pirmąjį lietuvišką Telšių pavieto žemėlapį, kurį ketino išgraviruoti ant lakštinio vario, bet darbas nebuvo išspausdintas, o rankraštis nesurastas.
1853-ųjų vasarą grafas Zabiela pakvietė mokyti savo vaikų į Apytalaukio dvarą netoli Kėdainių. Čia toliau vertė.
Rudolfas Andreasas Cipelis
Zippell Rudolf Andreas (Rudolfas Andreasas Cipelis) gimė 1813 m. lapkričio 30 d.
Kiti svarbūs 1813 m. gimę asmenys
Nors Adomas Liudvikas Jucevičius ir Laurynas Ivinskis yra ryškūs 1813 m. gimę lietuvių kultūros atstovai, šie metai davė pasauliui ir kitų įžymybių.
Mokslininkai ir išradėjai
Nors straipsnyje pateikta medžiaga daugiausiai orientuota į 1813 m. gimusias asmenybes, paminėti ir ankstesnių laikų mokslininkai, kurių darbai turėjo įtakos vėlesniems atradimams. Pavyzdžiui, minimas garsiausias 18 šimtmečio matematikas Leonardas Euleris (1707-1783), kuris per 56 savo mokslinio darbo metus parašė nemažai traktatų ir straipsnių. Taip pat paminėtas didžiausias savo epochos analitikas ir matematikas Juozas Liudvikas Lagrange (1736-1813), kuris 1766 metais buvo pakviestas į Berlyno Mokslų Akademijos prezidento postą.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad 1813 m. gimusių mokslininkų tiesiogiai nepaminėta, tačiau svarbu paminėti platesnį kontekstą. Nors tiesiogiai 1813 m. gimusių mokslininkų straipsnyje nepaminėta, verta atkreipti dėmesį į bendrą mokslo raidą, kurią formavo ir ankstesnių epochų genijai.
Dailininkai ir menininkai
Nors 1813 m. gimusių dailininkų tiesiogiai nepaminėta, straipsnyje pateikta informacija apie Žaną Fransua Milė (1814-1875 m.), XIX a. prancūzų realistinio tapytojo, piešėjo, grafiko, garsaus kaimo žmonių darbo vaizdais ir peizažais. Jis gimė 1814 m. spalio 4 d.
Kiti svarbūs gimimo metai ir asmenybės
Nors pagrindinė straipsnio tema yra 1813 metais gimę žmonės, pateikta medžiaga apima ir kitus metus, paminint reikšmingas asmenybes:
- 1 d. 1934 m. gimė Vincas Kisarauskas. Dailininkas, vienas garsiausių lietuvių ekslibriso kūrėjų.
- 1 d. 1956 m. gimė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos valstybės ir politikos veikėja, aštuntoji ir devintoji Lietuvos Respublikos prezidentė (2009-2019 m.).
- 4 d. 1913 m. gimė Kazimieras Žoromskis. Lietuvių tapytojas.
- 4 d. 1920 m. gimė Zenonas Puzinauskas. Lietuvių krepšininkas, lengvaatletis, krepšinio treneris, sporto organizatorius.
- 1937 m. 4 d. 1925 m. gimė Kazys Morkūnas. Lietuvių vitražistas. Vienas žymiausių Lietuvos vitražo kūrėjų.
- 5 d. 1808 m. gimė Simonas Konarskis. 1830-1831 m. sukilimo veikėjas. Po sukilimo pasitraukė į Prancūziją, čia su kitais įkūrė Jaunosios Lenkijos organizaciją. Organizavo naują sukilimą.
- 5 d. 1937 m. gimė Raimondas Vabalas. 20 a. lietuvių kino režisierius. 1964 m. sukūrė pirmą lietuvišką spalvotą vaidybinį filmą „Marš, marš, tra-ta-ta!“.
- 6 d. 1818 m. gimė Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų.
- 7 d. 1861 m. gimė Jonas Šliūpas. Lietuvos politikos, kultūros veikėjas, filosofas, aušrininkas. Vienas pirmųjų skleidė nepriklausomos Lietuvos idėją. Kovojo už lietuvių spaudos grąžinimą.
- 7 d. 1869 m. gimė Donatas Malinauskas. Lietuvos visuomenės veikėjas, diplomatas.
- 8 d. 1877 m. gimė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Lietuvių rašytoja.
- 8 d. 1927 m. gimė Gediminas Jokūbonis. Lietuvių skulptorius. Vienas žymiausių kūrinių - A. Mickevičiaus paminklas Vilniuje (1984 m.).
- 9 d. 1009 m. pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos vardas.
- 9 d. 1760 m. gimė Antanas Strazdas. Lietuvių poetas, katalikų kunigas.
- 9 d. 1917 m. gimė Algirdas Julius Greimas.
- 10 d. 1876 m. gimė Edmundas Alfonsas Frykas. Architektas.
- 10 d. 1893 m. gimė Vytautas Landsbergis‑Žemkalnis. Lietuvių architektas, visuomenės veikėjas.
- 10 d. 1903 m. gimė Antanas Poška. Lietuvių keliautojas, antropologas, žurnalistas. Vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų.
- 10 d. 1930 m. gimė Justinas Marcinkevičius. Vienas žymiausių lietuvių poetų, aktyviai dalyvavęs Sąjūdžio veikloje. Poezijos pavasario (1965 m.), Lietuvos nacionalinės premijos (2001 m.), Baltijos Asamblėjos premijos (2005 m.), J. G.
- 11 d. Kovo 11 Aktas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas, 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT/AS) aktas Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybės nepriklausomybė. Priimtas įgyvendinant Sąjūdžio rinkimų programoje įtvirtintą ir 1990 m. kovo 11 d.
- 11 d. 1912 m. gimė Levas Vladimirovas. Lietuvių knygotyrininkas ir bibliotekininkas. Informacinės visuomenės teorijos Lietuvoje kūrėjas. 1955-1958 m.
- 14 d. 1900 m. gimė Jonas Prapuolenis. Lietuvių baldų dizaineris. Sukūrė apie 150 baldų komplektų privatiems interjerams ir visuomeninėms įstaigoms. 1937 m.
- 15 d. 1909 m. gimė Jonas Žemaitis. (Slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas). Vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų.
- 15 d. 1940 m. gimė Vladas Česiūnas. Lietuvių irkluotojas, treneris. 1972 m. olimpinis čempionas, 4 kartus (1973 m., 1974 m. - 2 kartus, 1975 m.) pasaulio čempionas, 1973 m. vicečempionas, 1971 m.
- 16 d. 1846 m. gimė Jurgis Bielinis. Lietuvos knygnešys, publicistas. Apie 32 metus platino draudžiamąją lietuvišką spaudą.
- 16 d. 1907 m. gimė Vytautas Kazimieras Jonynas. Lietuvos grafikas, tapytojas, skulptorius.
- 16 d. 1939 m. gimė Jonas Strielkūnas. Lietuvių poetas, vertėjas. Neoromantinei kūrybai būdinga klasikinio ketureilio forma.
- 16 d. 1947 m. gimė Raimondas Katilius. Lietuvių smuikininkas virtuozas, pedagogas.
- 18 d. 1850 m. gimė Juozapas Montvila. Lietuvos visuomenės veikėjas, verslininkas, labdaros organizatorius.
- 19 d. 1899 m. gimė Juozas Matulis. Lietuvos chemikas, visuomenės veikėjas.
- 22 d. 1609 m. gimė Jonas Kazimieras. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (1648-1668 m.). Zigmanto Vazos sūnus.
- 22 d. 1786 m. gimė Joachimas Lelevelis. Lenkų istorikas, kartografas, geografas, kultūros mecenatas, vienas iš Europos numizmatikos pradininkų. Tyrinėjo Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių istoriją. J.Lelevelis surinko knygų ir atlasų kolekciją, kuri vykdant jo testamentą 1926 m. buvo perduota Vilniaus universiteto bibliotekai (viena jos salių nuo 1926 m.
- 22 d. 1868 m. gimė Vilhelmas Storosta-Vydūnas. Lietuvių filosofas, rašytojas. Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas. Lietuvos universiteto garbės daktaras (1928 m.).
- 24 d. 1845 m. gimė Juozas Miliauskas-Miglovara. Lietuvių poetas, publicistas. Žymus 19 a. pabaigos tautinio atgimimo veikėjas.
- 25 d. 1885 m. gimė Juozas Balčikonis. Lietuvos kalbininkas, vertėjas. Daugiausia nusipelnė lietuvių leksikografijai.
- 25 d. 1930 m. gimė Vytautas Ambrazas.
- 25 d. 1949 m. prasidėjo masiškiausia sovietų vykdyta Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ („Bangų mūša“), per kurią į Krasnojarsko kraštą, Irkutsko, Novosibirsko, Omsko, Tomsko ir Amūro sritis išvežta daugiau kaip 90 tūkst. žmonių. Ištrėmė beveik 29 tūkst. lietuvių, tarp kurių buvo 8357 vaikai. Trėmė 13785 okupantai (MVD ir MGB darbuotojai bei kareiviai) ir 16666 kolaborantai (stribai ir ginkluoti aktyvistai).
- 26 d. 1831 m. prasidėjo sukilimas Žemaitijoje. Sukilėliai užėmė Raseinius ir sudarė Raseinių apskrities laikinąją valdžią. Jų kariuomenės vadu buvo paskirtas Benediktas Kalinauskas. Kovo 28 d. sukilimo Žemaitijoje dalyviai užėmė Telšius.
- 26 d. 1885 m. gimė Borisas Dauguvietis. Lietuvos režisierius, aktorius, pedagogas, dramaturgas. Apdovanotas Gedimino 3 laipsnio (1931 m.), Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1938 m.) ordinais. Nuo 2009 m.
- 26 d. 1898 m. gimė Antanas Gustaitis. Lietuvos karo veikėjas, aviacijos inžinierius, lakūnas. Brigados generolas (1937 m.). Lėktuvų ANBO (iš sakinio „Antanas nori būti ore“ žodžių pirmųjų raidžių) kūrėjas, 1934 m.
- 26 d. 1899 m. gimė Pranas Skardžius. Lietuvių kalbininkas. Lietuvių kalbos draugijos vienas steigėjų.
- 27 d. 1880 m. gimė Feliksas Vizbaras.
- 27 d. 1940 m. gimė Antanas Šurna. Lietuvių aktorius.
- 28 d. 1951 m. gimė Kęstutis Antanėlis. Lietuvių kompozitorius, architektas, dailininkas. 1971 m. gruodžio 25 d. Vilniuje pirmasis Europoje pastatė A.
- 30 d. 1697 m. gimė Jonas Juraga-Giedraitis. Lietuvos filosofas, teologas, filosofijos ir teisės daktaras. 1752-1755 m. - Vilniaus universiteto rektorius. Jam vadovaujant 1753 m.
- 30 d. 1861 m. gimė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Lietuvos rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja. 1920 m. pirmininkavo pirmajam Steigiamojo Seimo posėdžiui, nes vyriausias amžiumi Seimo atstovas nemokėjo lietuviškai. 1983 m.
- 30 d. 1894 m. gimė Juozas Tonkūnas. Lietuvos švietimo ministras (1934-1939 m.), LŽŪA rektorius, profesorius, agronomas. 1928 m.
- 31 d. 1880 m. gimė Petras Kalpokas. Vienas žymiausių ir produktyviausių XX a. pirmosios pusės lietuvių tapytojų, scenografijos, freskų kūrėjų. XX a.
- 1 d. 1579 m. jėzuitų pastangomis buvo įkurtas Vilniaus universitetas, seniausia ir didžiausia Lietuvos, viena senesnių Europos aukštųjų mokyklų. 1579 m. karalius Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą, o popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią 1750 m. Vilniuje įsteigtą jėzuitų kolegiją universitetu.
- 1 d. 1936 m. gimė Marcelijus Martinaitis. Poetas, eseistas, vertėjas, dramaturgas, vienas svarbiausių rašytojų kartos, septintajame-aštuntajame dešimtmetyje pakeitusios lietuvių literatūros veidą, atstovų.
- 2 d. 1889 m. gimė Ignas Šeinius. Lietuvių prozos novatorius, impresionizmo atstovas, vienas aktyviausių modernistinės estetikos entuziastų. Rašė lietuvių ir švedų kalbomis.
- 2 d. 1909 m. gimė Stasys Vainiūnas.
- 3 d. 1897 m. gimė Juozas Stanulis. Lietuvių teatro aktorius, režisierius.
- 3 d. 1954 m. gimė Vidmantas Bartulis. Lietuvių kompozitorius. 1999-2003 m. - Kauno dramos teatro vadovas.
- 4 d. 1557 m. gimė Leonas Sapiega.
- 4 d. 1919 m. Valstybės Taryba įsteigė Lietuvos Prezidento instituciją ir pirmuoju Prezidentu išrinko Antaną Smetoną. Nuo rugsėjo mėn. prezidento darbo vieta buvo gubernatoriaus rūmai Kaune. A.Smetonos pirmoji prezidento kadencija truko iki 1920 m. birželio 19 dienos. 1920 m. Steigiamojo Seimo paskelbta laikinoji Konstitucija įtvirtino nuostatą, kad Prezidentą renka Seimas. Iki pirmojo Seimo susirinkimo 1922 m.
- 7 d. 1882 m. gimė Antanas Vienuolis-Žukauskas. Lietuvos rašytojas prozininkas, dramaturgas, vaistininkas, muziejininkas, visuomenininkas.
- 8 d. 1928 m. gimė Vytautas ir Algimantas Nasvyčiai. Architektai.
- 9 d. 1869 m. gimė Juozas Naujalis. Lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas. Profesionaliosios lietuvių muzikos vienas pradininkų. Kaune įsteigė privačią muzikos mokyklą, vėliau pertvarkytą į konservatoriją. Jo bažnytinės muzikos kūriniai buvo spausdinami Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje.
- 9 d. 1921 m. gimė Bronius Babkauskas. Aktorius.
- 9 d. 1922 m. gimė Kazimieras Vasiliauskas. Lietuvos katalikų kunigas, pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis, tikinčiųjų ir pilietinių teisių gynėjas. Beveik 10 metų buvo kalintas lageriuose.
- 11 d. 1879 m. gimė Jonas Biliūnas. Lietuvių rašytojas. Klasikiniais kūriniais tapusių apsakymų „Kliudžiau“, „Brisiaus galas“ (1906) ir kitų autorius.
- 12 d. 1838 m. gimė Stanislovas Išora. Kunigas, 1863-1864 m. sukilimo vienas vadų. Buvo pirmasis sukilimo dalyvis, 1863 m. birželio 3 d. viešai sušaudytas Vilniuje, Lukiškių aikštėje.
- 12 d. 1940 m. gimė Gediminas Baravykas. Architektas.
- 13 d. 1871 m. gimė Jurgis Matulaitis. Lietuvos palaimintasis ir Vilniaus vyskupas (1918-1925 m.), arkivyskupas (1925-1927 m.), marijonų vienuolijos atkūrėjas ir reorganizatorius.
- 13 d. 1890 m. gimė Danielius Dolskis. Lietuvos daininkas, tarpukario Lietuvos estrados (šlagerių) pradininkas.
- 14-15 d. 1920 m. balandžio 14-15 d. vyko Steigiamojo Seimo rinkimai. Tai buvo pirmieji Lietuvoje visuotiniai, slapto balsavimo, tiesioginiai rinkimai. Juose balsavo 90 proc. rinkėjų.
- 14 d. 1930 m. gimė Vytautas Žalakevičius. Vienas žymiausių lietuvių kino režisierių.
- 15 d. 1921 m. gimė Algimantas Jonas Marcinkevičius. Kardiochirurgas, širdies chirurgijos ir organų transplantacijos pradininkas Lietuvoje. 1987 m.
- 16 d. 1883 m. gimė Augustinas Voldemaras. Lietuvos valstybės veikėjas, Tautininkų sąjungos vienas įkūrėjų. 1918 m. vadovavo pirmajam Ministrų kabinetui, kartu buvo užsienio reikalų ministras, kurį laiką - ir krašto apsaugos ministras. Vyriausybės narys buvo ir vėliau. Mirė 1942 m.
- 17 d. 1388 m. popiežius Urbonas VI oficialiai pripažino Lietuvos krikštą.
- 17 d. 1875 m. gimė Petras Avižonis. Lietuvos gydytojas oftalmologas. Jo rūpesčiu 1930 m. Kaune pastatyta Akių klinika, buvo jos vadovas.
- 17 d. 1906 m. gimė Mečislovas Mackevičius. Teisininkas ir politikas. 1941 m. buvo Lietuvos laikinosios vyriausybės teisingumo ministras.
- 1943 m. 17 d. 1907 m. gimė Jeronimas Kačinskas. Kompozitorius ir dirigentas, modernizmo lietuvių muzikoje pradininkas, Nacionalinės premijos laureatas (1991 m.).
- 17 d. 1910 m. gimė Vladas Mikėnas. Šachmatų didmeistris, tarptautinės kategorijos šachmatų teisėjas. Įkūrė Lietuvos šachmatų ir šaškių klubą.
- 18 d. manoma, kad 1600 m. gime Kazimieras Semenavičius. Karo inžinierius ir artileristas. Jo knyga „Didysis artilerijos menas“ pusantro šimto metį buvo svarbiausias artilerijos mokslo veikalas Europoje.
- 18 d. 1814 m. gimė Eustachijus Tiškevičius. Istorikas, archeologas ir kolekcininkas, archeologijos mokslo Lietuvoje pradininkas.
- 18 d. 1882 m. gimė Juozas Tūbelis. Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. 1918-1920 m. žemės ūkio ir valstybės turtų, 1919-1920 m. dar ir švietimo, 1927-1929 m. finansų, 1938 m. žemės ūkio ministras, 1929-1938 m. trijų vyriausybių ministras pirmininkas ir finansų ministras.
- 19 d. 1918 m. Lietuvos Tarybos sudaryta tautinės vėliavos sukūrimo komisija (ją sudarė J.Basanavičius, T.Daugirdas ir A.Žmuidzinavičius) paskelbė, kad tautinę vėliavą sudaro trys juostos vienodomis proporcijomis - raudona apačioje, žalia viduryje ir geltona viršuje. Tokią vėliavą 1918 m. balandžio 25 d. vienbalsiai patvirtino Lietuvos Taryba. Buvo patvirtinta ir istorinė vėliava, kurios vienoje pusėje vaizduojamas baltas raitelis raudoname lauke, kitoje pusėje - Gediminaičių stulpai.
- 21 d. 1909 m. gimė Antanas Ylius. Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjas, kunigas. 1945 m. su kitais Suvalkijoje įkūrė partizanų Tauro apygardą.
- 22 d. 1941 m. gimė Algimantas Švėgžda.
- 22 d. 1967 m. gimė Loreta Asanavičiūtė.
- 23 d. 1720 m. gimė Elijahu Ben Salomon Zalmanas (Vilniaus Gaonas). Žydų mokslininkas.
- 23 d. 1910 m. gimė Henrikas Radauskas.
- 23 d. 1918 m. gimė Vytautas Kasiulis. Lietuvių išeivijos dailininkas. 2013 m.
- 23 d. 1922 m. Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos ir Kauno rinktinės.
- 24 d. 1806 m. gimė Frydrichas Kuršaitis. Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas ir kalbininkas. Pirmasis išsamiai aprašė lietuvių kalbos garsus ir priegaides, nustatė daiktavardžių 4 kirčiuotes.
- 24 d. 1912 m. gimė Marcė Katiliūtė. Grafikė. Jos I.Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“ sukurtos iliustracijos 1937 m.
- 25 d. 1913 m. gimė Monika Mironaitė. Viena žymiausių lietuvių teatro aktorių.
- 25 d. 1921 m. gimė Liudas Dambrauskas. Lietuvos rezistentas, chemikas, publicistas. Prisidėjo prie Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto įkūrimo (1943 m.), daugiau kaip 10 metų kalintas. Vienas rezistencinio paveldo bendrijos „Atmintis“ įkūrėjų (1993 m.) ir vadovų.
- 25 d. 1944 m. gimė Petras Cidzikas. Vienas žymiausių Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjų.
- 26 d. 1906 m. gimė Kazys Laucius. Lietuvių teisininkas, fotografas, publicistas, skautų veikėjas.
- 27 d. 1792 m. gimė Antanas Gelgaudas. 1830-1831 m. sukilimo vadas, brigados generolas.
- 28 d. 1924 m. gimė Donatas Banionis. Vienas žymiausių Lietuvos teatro, kino, televizijos aktorius, režisierius.
- 2 d. 1873 m. gimė Jurgis Baltrušaitis. Lietuvos poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas.
- 3 d. 1791 m. priimta Abiejų Tautų Respublikos konstitucija. Gegužės 3 d. konstitucija buvo pirmoji Europos ir antroji pasaulio šių laikų rašytinė konstitucija (pirmoji - 1787 m.
- 3 d. 1871 m. gimė Vincas Čepinskis. Lietuvių fizikas, fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje, profesorius. Su Mykolu Biržiška buvo atsakingas už Vilniaus universiteto atkūrimą.
- 5 d. 1879 m. gimė Jurgis Šaulys. Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas. Vienas Lietuvių demokratų partijos steigėjų. Lietuvių konferencijos rengėjų, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras.
- 5 d. 1908 m. gimė Vytautas Bulvičius. Lietuvos karo ir antisovietinio pasipriešinimo veikėjas. Su kitais sutelkė rezistentų grupę, kuri tapo Lietuvių aktyvistų fronto Vilniaus štabu. Bulvičiaus grupė veikė įslaptintais trejetais arba penketais, kurių nariai žinojo tik savo ar gretimos grupės po 2 narius.
- 6 d. 1761 m. gimė Stanislovas Bonifacas Jundzilas. Lietuvos gamtininkas.
- 6 d. 1922 m. gimė Jonas Mikelinskas. Lietuvių rašytojas, prozininkas.
- 7 d. 1904 m. buvo panaikintas lietuvių spaudos draudimas. 1864-1904 m. Rusijos imperijoje drausta lietuviška spauda.
Pateikta medžiaga taip pat apima platesnį kontekstą, apžvelgiant ir kitus žymius asmenis bei įvykius, kurie, nors ir nebuvo gimę 1813 m., yra svarbūs Lietuvos istorijai ir kultūrai.
