Nuo sausio 1-osios dienos Lietuvoje įsigalioja svarbūs pokyčiai, susiję su vaiko pinigų gavimu ir vaiko globa. Šie pakeitimai suteikia daugiau teisių ir galimybių nepilnamečiams, sulaukusiems 16 metų, taip pat nustato naujus vaiko globos ir įvaikinimo principus. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius įstatymų pakeitimus ir ką jie reiškia praktiškai.
Vaiko pinigai: 16-mečiai ir vyresni gali kreiptis patys
Viena svarbiausių naujovių - nuo šiol 16 metų sulaukę nepilnamečiai, teismo tvarka pripažinti emancipuotais arba sudarę santuoką, galės patys kreiptis dėl išmokos vaikui. Tai reiškia, kad šie jaunuoliai įgyja dalinį teisinį veiksnumą ir, su tėvų pritarimu, gali savarankiškai tvarkyti su vaiko pinigais susijusius reikalus.
Emancipuotais teismas dažniausiai pripažįsta nepilnamečius, kurie dirba, patys save išlaiko, yra susituokę, laukiasi ar jau augina savo vaikus. Anksčiau šiais metais santuoką sudariusiems ar emancipuotiems nepilnamečiams išmoka vaikui nebuvo mokama. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad išmoka vaikui mokama ne tik iki 18 metų, bet ir iki 21 metų, jei moksleivis tęsia mokslus, buvo pripažinta neteisinga tokio jaunuolio diskriminacija.
Šie pakeitimai leis anksti susilaukusiems ar savarankiškai gyventi pradėjusiems nepilnamečiams neprarasti teisės į vaiko pinigus, kol jie baigs bendrojo ugdymo programas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) rengia mokymus savivaldybių administracijoms ir specialistams, kuriuose bus pristatomos piniginės paramos naujovės ir akcentuojama, kaip svarbu, kad informacija pasiektų kiekvieną paramos gavėją.
ELTA primena, kad Seimas pritarė Išmokų vaikams įstatymo pataisoms, kuriomis nuo 2019 m. išmoka kiekvienam vaikui siekia 50 eurų. Gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams mokama papildoma 20 eurų išmoka, taigi iš viso - 70 eurų. Gausia laikoma šeima, auginanti 3 ir daugiau vaikų, o nepasiturinčia - kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį mažesnės nei 183 eurai.
Seimas taip pat pritarė pataisai, kad neįgalumą turintiems vaikams universali išmoka siektų 69,92 euro, o gausios ar nepasiturinčios šeimos neįgaliam vaikui būtų mokama 20 eurų papildoma išmoka.
Vaiko globa ir įvaikinimas: svarbiausi aspektai
Straipsnyje detaliai aptariama vaiko globa (rūpyba) Lietuvoje, ypatingai akcentuojant nuolatinę globą šeimoje. Šios paslaugos tikslas - užtikrinti vaikui tinkamą priežiūrą, auklėjimą, ugdymą ir sudaryti sąlygas jam dvasiškai ir fiziškai augti saugioje aplinkoje.
Vaiko globa (rūpyba) nustatoma, kai tėvai dėl įvairių aplinkybių (priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia) negali patys auginti vaiko. Vaikui iki 14 metų nustatoma globa ir skiriamas globėjas, vyresniems nei 14 metų - rūpyba ir skiriamas rūpintojas.
Vaiko prigimtinė teisė yra augti ir vystytis šeimoje, todėl vaiko interesus labiausiai atitinka globa šeimoje. Vaikui globa vaikų globos institucijoje nustatoma tik išimtiniais atvejais.
Reikalavimai globėjams ir įvaikintojams
Asmenys, norintys tapti globėjais (rūpintojais), turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir pereiti mokymus. Vertinami ne tik patys kandidatai, bet ir kartu su jais gyvenantys vyresni nei 16 metų asmenys.
Kalbant apie įvaikinimą, siūloma, kad įvaikinant vaiką, kaip ir globos atveju, reikėtų gauti vyresnių nei 16 metų kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų rašytinį sutikimą. Tai siekiama užtikrinti, kad visi šeimos nariai būtų pasirengę priimti naują narį. Tačiau Teisės departamentas siūlo tikslinti projektą, atsižvelgiant į visų šeimos narių interesus ir galimybę institucijoms vertinti situaciją individualiai.
Svarbu paminėti, kad įvaikinimu sukuriamos teisės ir pareigos ne tik tarp įtėvių ir įvaikinamų vaikų, bet ir tarp kitų šeimos narių. Todėl svarbu, kad būtų atsižvelgiama į visų suinteresuotų asmenų nuomonę.
Nepilnamečių įdarbinimas ir teisės
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato griežtus reikalavimus įdarbinant nepilnamečius. Darbai, kuriuos gali dirbti nepilnamečiai, skirstomi pagal amžiaus grupes: 14-16 metų ir 16-18 metų.
Asmenys nuo 14 iki 16 metų gali dirbti tik lengvo pobūdžio darbus, kurie nekenkia jų sveikatai. Vasaros metu jie gali dirbti iki 6 valandų per parą, ne daugiau kaip 30 valandų per savaitę. Asmenims nuo 16 iki 18 metų leidžiama dirbti ne daugiau kaip 8 valandas per dieną, įskaitant laiką, praleistą mokykloje, ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę.
Darbdaviai privalo užtikrinti saugos ir sveikatos apsaugos priemones, informuoti tėvus ar atstovus apie galimas profesines rizikas. Būtinas tėvų ar globėjų raštiškas sutikimas, taip pat medicininė pažyma, patvirtinanti, kad nepilnametis pagal sveikatos būklę atitinka keliamus reikalavimus.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad nepilnamečiams draudžiama dirbti nuo 20 val. vakaro iki 6 val. ryto (14-16 m.), o nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto (16-18 m.).
Nepilnamečiams taikomos tos pačios darbo užmokesčio taisyklės kaip ir suaugusiesiems - jie turi teisę gauti ne mažesnį nei minimali mėnesinė alga (MMA) ar valandinis atlygis.
Vaiko teisių apsauga ir atsakomybė
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, kad vaikų iki šešerių metų be vyresnių nei 14 metų asmenų priežiūros palikti negalima. Nors įstatymas nereglamentuoja vaikų buvimo lauke laiko, svarbu vadovautis sveika nuovoka ir protingumo kriterijumi.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba reaguoja į pranešimus apie galimus vaikų teisių pažeidimus. Pagrindiniai pranešėjai - artimi giminaičiai, policija, mokykla, kaimynai, taip pat patys vaikai.
Psichologai pataria vakaro laiką skirti tinkamai miego rutinai, ypač paaugliams. Taip pat svarbu nustatyti aiškias taisykles ir nuosekliai jų laikytis, paaiškinant vaikams taisyklių svarbą ir naudą.
Nuo 22 val. vakaro 16 metų amžiaus neturintys vaikai privalo būti namie. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga inicijuoja įstatymo pataisą, kuri griežtins tėvų atsakomybę už nepilnamečių buvimą viešose vietose naktį.
Apibendrinant, įstatyminiai pokyčiai Lietuvoje siekia užtikrinti didesnę nepilnamečių apsaugą, suteikti jiems daugiau teisių ir galimybių, taip pat stiprinti tėvų ir globėjų atsakomybę.
