Vaiko raida yra nuolatinis ir individualus procesas, apimantis fizinį, psichologinį, emocinį ir socialinį vystymąsi nuo gimimo iki brandos. Nors kiekvienas vaikas vystosi savaip, egzistuoja bendri raidos etapai ir įgūdžiai, kuriuos vaikai įgyja tam tikru laikotarpiu. Supratimas apie šiuos etapus padeda tėvams geriau pažinti savo vaiką, suteikti jam tinkamą palaikymą ir skatinti jo tobulėjimą.
Vaiko raida apima skirtingus gyvenimo etapus, įprastai skirstomus į naujagimystės laikotarpį (nuo gimimo iki 1 metų), vaikystę (nuo 1 iki 3 ir nuo 3 iki 6 metų), mokyklinį amžių (nuo 6 iki 12 metų) ir paauglystę (nuo 12 iki 18 metų). Kiekviename etape vaikai įgyja skirtingus įgūdžius keturiose pagrindinėse grupėse: kalbos ir komunikacijos, fiziniai, socialiniai ir emociniai bei kognityviniai įgūdžiai.
Vaiko raidos etapai nuo gimimo iki 15 mėnesių
Kūdikystės raidos etapas yra itin svarbus, nes per pirmuosius tris gyvenimo metus vaiko smegenys vystosi intensyviausiai, o tai lemia geriausią reabilitacijos efektą. Šiuo laikotarpiu svarbu laiku pastebėti ir koreguoti galimus raidos sutrikimus.
1 mėnuo
Pasibaigus naujagimystės laikotarpiui, kūdikis prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų. Jis energingiau mojuoja rankomis ir kojomis, nors valgymo, miego ir būdravimo ritmas dar nenusistovėjęs. Gulėdamas ant pilvo, kūdikis pasuka veidą į šoną ir trumpam pakelia galvą. Įdėjus barškutį į ranką, jis jį greitai pameta, tačiau stebi daiktus, nors dar nesiekia jų.
2 mėnesiai
Kūdikis priauga ūgio ir svorio, tobulėja jo socialiniai ir emociniai gebėjimai. Paguldytas ant pilvuko, jis kelias minutes išlaiko galvą šiek tiek pakeltą. Paėmus ant rankų, galvą laiko tiesiai, nors ji vis dar svyruoja. Barškučiu gali sudaužyti į lovos kraštą ar kitą daiktą. Svarbiausias šio mėnesio pasiekimas - pirmoji sąmoninga šypsena. Mažylis gyvai reaguoja į žmones, juos pamatęs susijaudina, mojuoja rankomis ir kojomis.
3 mėnesiai
Trečiąjį gyvenimo mėnesį kūdikis atpažįsta tėvų veidus, šypsosi kalbinamas ir myluojamas. Į pažįstamus žmones reaguoja visu kūnu: veido mimika, rankų, kojų judesiais ir garsais. Paguldytas ant pilvo, apie 10 sekundžių išlaiko galvą ir krūtinę pakeltas. Formuojasi fiziologinis stuburo linkis, lavinami kaklo, nugaros, pilvo, rankų ir kojų raumenys. Kai guli ant nugaros, kūdikis galvą laiko tiesiai ir bando ją kelti. Norimų daiktų siekia abiem rankomis.
4 mėnesiai
Keturių mėnesių kūdikis sparčiai auga ir tobulėja, suklūsta išgirdęs tėvų balsus, noriai bendrauja ir išreiškia nuotaikas. Pasigirsta garsus juokas. Kūdikis greitai ir laisvai sukioja galvą į visas puses, pradeda vartytis nuo pilvo ant šono arba ant nugaros. Gulėdamas ant pilvo, remiasi dilbiais ar ištiestomis rankomis, o ant nugaros - kelia galvą, kad galėtų pamatyti, kaip rankytėmis sugriebia kojas. Žaislus ima visa plaštaka.
5 mėnesiai
Vaikelis aktyviai domisi aplinka, daugiau guguoja, net šneka atskirais skiemenimis. Gerai pažįsta žmones, o nepažįstamais nepasitiki. Gulėdamas ant pilvo ir pasirėmęs dilbiais, iškelia rankas ir maskatuoja kojytėmis. Sėdėdamas tvirtai laiko galvą ir tiesią nugarą, pastatytas remiasi kojomis. Tėvams patinka stebėti, kaip atžala žaidžia su savo kojomis, kiša jas į burną. Gulėdama ant pilvo vienu metu pakelia rankas ir kojas, darydama „lėktuvėlį“. Kūdikis labai noriai atsispirs kojomis, jeigu prie jo padų tvirtai prispausite savo delną, taip pasislinkdamas į priekį - tai pirmosios šliaužimo pamokos. Lengvai prilaikomas stojasi, remiasi kojų pirštais.
6 mėnesiai
Pusmetinukas verčiasi nuo nugaros ant pilvo, gulėdamas ant pilvuko, remiasi rankomis, gerai kelia galvą ir krūtinę. Perima žaislą iš vienos rankos į kitą. Šeštą mėnesį išnyksta griebimo refleksas, dabar jis sąmoningai ima žaislą. Pasaulį kūdikis pažįsta ragaudamas viską iš eilės. Skiria malonius ir nemalonius garsus, pažįsta savo aplinką ir artimuosius, džiaugiasi žiūrėdamas į savo atvaizdą veidrodyje. Gulėdamas ant nugaros, mielai stveriasi už tėvų rankų ir sėdasi. Jau pasėdi ir vienas, bet greitai pavargsta ir palinksta į priekį.
7 mėnesiai
Šio amžiaus mažyliai jau pradeda šliaužioti - stumiasi rankomis ir keliais, judėdami pirmyn (o kartais ir atgal). Labai patinka, kai mama ar tėtis laiko už pažastų - tada mažylis stovi, remiasi visu svoriu, spyruokliuoja ar žingsniuoja vietoje. Pasėdi neatsirėmęs, mokosi sėdėdamas pasisukti ir pasiimti šalia esantį žaislą. Abiejose rankose tuo metu išlaiko po vieną žaislą ir noriai žaidžia su grojančiais ar garsus skleidžiančiais žaislais. Neretai kūdikis siekia ranka atvaizdą veidrodyje ir nori jį paglostyti.
8 mėnesiai
Vis ilgiau pasėdi vienas, bando stotis, ypač jei randa, kur įsikibti. Mėgina šliaužti keturiomis - tam jis turi būti pakankamai stiprus, kad galėtų atsiklaupti keturpėsčias ir suvoktų, jog stumdamasis keliais gali judėti į priekį. Iš pradžių mažyliai dažnai juda atgal, tik po to išmoksta judėti į priekį. Pradėjęs šliaužti ir ropoti, smalsutis būtinai norės ištyrinėti spinteles, stalčius, sužinoti daiktų formą, dydį, medžiagą ir visa tai paragauti. Kai kurie spartuoliai jau bando žingsniuoti įsikibę - tai signalas, kad jie tuoj vaikščios savarankiškai. Šiuo laiku neretai mažylis itin prisiriša prie mamos, ir nors iki tol galėdavo ant rankų imti kas tik nori, dabar jis tam protestuoja.
9 mėnesiai
Pradėję ropoti ar vaikščioti, mažieji daug juda ir išnaudoja daugiau energijos. Tokio amžiaus mažylis paprastai jau sėdi vienas. Mokosi šliaužti, ropoti, atsistoti įsikabinęs, kai kurie bando žingsniuoti prisilaikydami lovelės kraštų. Jei tik tėvai netingi, kūdikėliams patiks būti vedžiojamiems už rankyčių. Devynių mėnesių pilietis pradeda rodyti pirštu tai, ko jis nori, ir įvykdo nesudėtingus paliepimus, pavyzdžiui, „paduok šaukštą“. Judesiai tobulėja, tad kai kurie kūdikiai jau vikriai ropoja, patys (nesilaikydami) atsistoja ir trumpai pastovi vieni, ir iš stovimos padėties patys atsisėda. Pasitaiko, kad itin sparčios raidos vaikai jau pradeda žengti pirmuosius žingsnelius.
10 mėnesiai
Kūdikis pats atsisėda ir tvirtai sėdi, nugara tiesi, bando stotis. Tokios fizinės gebėjimų raidos skirtumai yra normalūs. Vaikas griebia daiktus nykščiu ir rodomuoju pirštu, randa paslėptą ar numestą žaislą. Tyrinėdamas daiktus, mažiukas jau čiupinėja, liečia, o ne kiša visko į burną. Supranta priežasties ir padarinio dėsnį: „Jei daužysiu daiktą, bus triukšmo“, „Jei žaislą numesiu, greičiausiai jį mama pakels“. Gudrutis jau žino, kam skirtas koks daiktas, tad telefoną deda prie ausies. Savarankiškai vaikščioti mažyliai paprastai pradeda tarp 11 iki 15 mėnesio (75 proc. visų vaikų - iki 14 mėnesių).
11 mėnesiai
Kūdikis galbūt jau žengia pirmuosius žingsnius, pastovi vienas, eina įsikibęs. Pats pradeda valgyti rankytėse laikomą maistą. Vaikas lengviau sukioja rankytes, todėl taikliau pataiko valgį į burną. Vis tiek skatinkite vaiką valgyti savarankiškai. 11-14 mėnesių žmogutis jau sugeba užlipti net ant pusės metro aukščio daiktų, tad tėveliai, būkite budrūs. Kūdikis eina prilaikomas už vienos arba abiejų rankų, ropoja laiptais. Rankutės patobulėjusios, tad su pieštukais ar kreidelėmis mielai piešia.
12 mėnesiai
Sutikdami pirmąjį gimtadienį ir atsisveikindami su kūdikystės laikotarpiu, kai kurie vaikai jau vaikšto, tačiau vis dar gali mėgti ir ropoti. Tokio amžiaus mažasis atsistoja pats, sulenkdamas kelius atsitupia, laiptais lipa (arba ropoja). Vaikas ima suvokti, kad kalba galima išreikšti savo pageidavimus, norus, tad taria vis daugiau garsų. Įdomu, kad daugiau veiksmų jis atlieka viena ranka - ta, kuri yra vyraujanti.
Kai kurie tėvai nerimauja, jei vaikas dar nevaikšto sulaukęs 15 mėnesių. Svarbu atsiminti, kad normalu, jog vaikas pradeda vaikščioti iki 1,5 metų. Jei gydytojai nepastebi jokios patologijos ar sutrikimo, svarbu turėti kantrybės.
Vis daugėja tėvų, kurie savo vaikams naudoja stumdomas mašinėles, kurias vaikas laiko už rankenos, pats stumia ir vaikšto. Tai padeda vaikui pasiruošti savarankiškai eiti.
Vaiko raidos patikrinimas ir normos
Vaiko sveikatos tikrinimo tikslas - kuo anksčiau išaiškinti ir koreguoti rizikos veiksnius, tiksliau nustatyti, ar vaiko sveikatos būklė atitinka jo augimo ir brendimo pagal amžių bei lytį normatyvus. Vaiko raidos tyrimas apima įvairius aspektus: motorikos, kalbos ir komunikacijos, pažintinės, emocinės ir socialinės raidos sritis, buitinių ir higieninių įgūdžių formavimąsi. Visi vaikai vystosi ta pačia seka, bet įgūdžių įgijimo laikas yra skirtingas.
Raida tikrinama tam tikrais amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Labai svarbu, kad tiriant vaiką dalyvautų ir tėvai. Atliekant profilaktinį vaiko tikrinimą svarbi ir bendra vaiko sveikata, nes kosintis, sloguojantis, blogai besijaučiantis vaikas užduotis atliks blogiau. Svarbu tirti vaiką dieną, kai jis yra sotus, nemiegojęs, nesusijaudinęs.
Tikrinant raidą naudojamos įvairios priemonės: barškutis ar varpelis, puodelis ar dėžutė, kaladėlės, dėlionė, knygutė su paveikslėliais, lėlė, popierius, piešimo kreidelės ar pieštukai.
Į klausimą, kas yra norma, o kas ne, ir kada vaikui reikalingas gydymas, gali atsakyti tik gydytojas. Gydytojas užpildo vaiko raidos tikrinimo lapą, vadovaudamasis tam tikromis užduotimis pagal amžiaus tarpsnį. Jeigu vaikas neatlieka bent vienos užduoties, numatomas išsamesnis raidos vertinimas.
Užduotys, kurias turėtų atlikti vaikas tikrinant raidą (pagal amžių):
- 3 mėnesių kūdikis: Gerai laiko galvą gulėdamas ant pilvo, ją sukinėja į visas puses. Gulėdamas ant nugaros, rankas suveda ant krūtinės, gali viena ranka suimti kitą. Atsako šypsena į suaugusiojo kalbinimą.
- 6 mėnesių kūdikis: Visiškai arba dalinai apsiverčia ant pilvo gulėdamas ant nugaros. Paima dvi duodamas kaladėles. Pasuka galvą ir akis garso link.
- 9 mėnesių kūdikis: Ilgai ir laisvai sėdi tiesia nugara. Tvirtai remiasi kojomis stovėdamas, gali perkelti svorį. Abiem rankomis paima po daiktą. Siekia daikto už akiračio ribų. Čiauška skiemenimis (pvz., da-da, ba-ba).
- 1 metų vaikas: Ropoja. Eina pristatomu žingsniu, laikydamasis už baldų. Atlieka veiksmus su dviem daiktais (pvz., įdeda žaislą į dėžutę). Mėgdžioja veiksmus, garsus. Reaguoja į savo vardą. Sako „mama“, „tete“. Ima maistą rankomis ir valgo.
- 1.5 metų vaikas: Vaikšto savarankiškai. Žaidžia funkcinius žaidimus (pvz., važiuoja su mašinėle). Vykdo žodinį nurodymą „duok“. Rodo rodomuoju pirštu, kas jį sudomino. Sako 3 prasmingus žodžius.
- 2 metų vaikas: Pastato bokštą iš 2 kaladėlių. Piešia keverzonę. Rodo bent vieną kūno dalį, ją įvardijus. Rodo bent vieną paveikslėlį knygoje, jį įvardijus. Taria dviejų žodžių frazes. Savarankiškai valgo. Atneša daiktus norėdamas juos parodyti.
- 3 metų vaikas: Žaidžia konstravimo žaidimus. Sudeda dėlionę iš 3 formų. Piešia apskritimą. Skiria bent 1 spalvą iš 3. Supranta bent vieną sąvoką iš 5 („toks pats“, „didelis“, „mažas“, „vienas“, „daug“). Jungia žodžius į 3 žodžių frazes, sakinius.
Svarbu atminti, kad kiekvienas vaikas vystosi ir auga skirtingu tempu, tad nereikėtų nerimauti, jei jis nežymiai neatitinka tam tikrų raidos etapų pasiekimų. Tėvams patiems suprasti, kas yra normalu vaiko raidoje, yra sudėtinga, tam reikalingas gydytojas, kuris įvertina vaiko gebėjimus.
Vaiko kalbos raida yra labai individualus procesas, trunkantis nuo pat gimimo. Vaikai mokosi kalbėti ir komunikuoti, tobulina gebėjimą bendrauti su kitais. Vaiko kalbos raidą galima skatinti skaitant, dainuojant, klausiant ir įsiklausant į jo atsakymus, bei skatinant jo pastangas kalbant.
Įvairaus amžiaus vaikų įgūdžius lavina ugdomieji žaislai ir žaidimai. Fizinius gebėjimus lavina stambiosios ir smulkiosios motorikos priemonės, fizinį aktyvumą skatinančios priemonės. Kalbinius įgūdžius lavina priemonės raidžių ir garsų pažinimui, kalbos ir atminties lavinimo žaidimai.
Ką daryti, jei vaikas nesiremia kojytėmis?
15 mėnesių amžiaus vaikai jau gali aktyviai tyrinėti aplinką, mokytis naujų dalykų ir išbandyti savo gebėjimus. Tėvų kantrybė, palaikymas ir tinkamas skatinimas yra svarbiausi veiksniai, padedantys vaikui sėkmingai žengti per visus raidos etapus.
