Nukritimai yra neatsiejama vaiko raidos dalis, kai jis mokosi vaikščioti, lipti, bėgti, šokinėti ir tyrinėja aplinką. Daugelis lengvų nukritimų baigiasi nubrozdinimais ar lengvais sumušimais, tačiau kartais prireikia sveikatos priežiūros specialistų pagalbos dėl sunkaus kraujavimo, lūžusių kaulų, galvos ar akių sumušimų, kurie gali būti pavojingi gyvybei ar turėti ilgalaikių pasekmių.
Vaikai gali nukristi ir susižeisti bet kuriame amžiuje. Kūdikiai gali vartytis, slinktis, stumti. Vyresni vaikai gali šliaužti, sukinėtis. Augdami jie geba užlipti į įvairias vietas, kurios anksčiau nebuvo prieinamos. Kambario baldai ir žaidimų aikštelių įranga yra dažnai susiję su sužalojimais dėl nukritimų.
Vystymo stalai kelia didelę riziką, jei vaikas paliekamas be priežiūros. Vaikštynės yra vienos pagrindinių sužalojimus sukeliančių įrenginių - nors jos atrodo pritaikytos ir saugios vaikui, bet vaikas tampa pernelyg mobilus pagal savo amžių, gali pasiekti didesniame aukštyje esančius objektus nei galėtų pasiekti be vaikštynės ir dėl to gali užsiversti ant savęs karštus skysčius, įvairius daiktus. Taip pat kyla rizika nukristi nuo laiptų ar apsiversti, jei grindų paviršius yra nelygus. Jei vaikas yra vaikštynėje, jam krentant didžiausias smūgis tenka galvos ir kaklo sričiai, dėl to dažniausiai patiriami stiprūs sužalojimai - kaukolės kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimas į smegenis, stuburo slankstelių lūžiai, mirtis.
Dar viena aktuali problema tarp vaikų iki 4 metų amžiaus - iškritimai pro langus. Pastebėtina, kad apsauginiai langų tinkleliai nuo uodų nėra tinkama apsauga nuo iškritimo, nes jie gali neatlaikyti tam tikro vaiko svorio. Šiam tikslui reikėtų naudoti tam pritaikytus groteles.
Galvos sužalojimai yra bene rimčiausi ir gali baigtis mirtimi. Sužalojimo sunkumas priklauso nuo kritimo aukščio, paviršiaus, ant kurio krentama, ypatybių, apsaugos priemonių. Pastebėtina, kad sužalojimų dėl nukritimų sunkumas mažėja priklausomai nuo vaikų amžiaus - vyresnių vaikų sužalojimai yra lengvesni.
Pirmoji pagalba nukritus vaikui
Jei vaikas nukrito ir pastebėjote, jog galūnė deformavosi ar per 15-20 minučių smarkiai ištino - reikalinga medikų pagalba. “Tavo vaikui” teigė Santaros klinikų Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė. Tačiau prieš vežant mažylį pas medikus būtina imobilizuoti pažeistą galūnę bet kokiomis po ranka pasitaikiusiomis priemonėmis, kad ji nejudėtų. Mažiau judės - silpniau skaudės.
Jei vaikas nukrito iš didesnio aukščio ir įtariate, kad gali būti nukentėjusi galva, kaklas, stuburas, - stenkitės jį kuo mažiau judinti ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Atsiminkite, jog šaltis slopina skausmą, stabdo kraujavimą, mažina nudegimo gylį. Jei tik yra galimybė, sužeistą vietą būtų gerai pašaldyti - uždėti į rankšluostį suvyniotų ledukų. Jeigu kraujuoja, tą vietą reikėtų užklijuoti ar aprišti tvarsčiu, nes ne kartą teko matyti, kai dėl nedidelės žaizdelės, kurios net nereikia siūti, nelaimėliai atvyksta į ligoninę kruvini, ir tai jiems patiems kelia dar didesnę įtampą”, - sako I.Sapagovaitė.
Anot jos, patyrus galvos traumą, būtina kreiptis į medikus. Jei gydytojai iškart po traumos nerado simptomų, rodančių, kad vaiko galvos trauma sunki ir pavojinga, reikia žinoti, kad vaiko būklės pokyčių ir netikėtų komplikacijų gali atsirasti po kelių ar keliolikos valandų. Pirmosios 24 valandos po traumos yra pavojingiausios, todėl turite atidžiai stebėti savo atžalą. Jei atsirastų kuris nors iš šių simptomų - mieguistumas, pykinimas, vėmimas, traukuliai, kraujavimas ar skysčio tekėjimas iš nosies ar ausies, stiprūs galvos skausmai, rankos ar kojos silpnumas, sutrikęs ar keistas elgesys, kalba, išsiplėtęs vienos akies vyzdys, keisti akių judesiai, dvejinimasis akyse ar kitos regos problemos, minkštas, didelis gumbas galvos plaukuotoje dalyje - būtina pakartotinai kreiptis į medikus.
Jei viso to nėra, galite palengvinti vaiko būklę ant sumuštos vietos (jei ji tinsta) uždėję šaltą kompresą. Jei tinimas smarkiai didėja, reikėtų pakartotinai kreiptis į gydytoją.
Jei vaikas nevemia ir nepasireiškia nė vienas iš minėtų simptomų, apžiūrėkite vaiką, ar nėra matomų sužalojimų. Ant sumušimų uždėkite šaltą kompresą ar į rankšluostį įvynioto ledo. Leiskite vaikui pailsėti tiek laiko, kiek jis nori. Patariama artimiausias 24 val. stebėti vaiką, ar neatsiranda neįprastų simptomų ar elgesio pokyčių.
Jei yra žaizda, būtina pirmiau ją apvalyti, tik tuomet dėti šaltą kompresą. Žaizdas rekomenduojama plauti švariu tekančiu vandeniu.
Nerekomenduojama duoti vaikui vaistų, kol jo neapžiūrėjo asmens sveikatos priežiūros specialistas.
Jei vaikui yra sutrenktos smegenys, jis gali išlikti sąmoningas, tačiau ilgai ir nepertraukiamai verkti, būti neramus, blogai miegoti, vemti, žindomi vaikai nenoriai ima krūtį. Tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Jei sužalojimo metu vaikas išsimušė ar išjudino dantį, rekomenduojama:
- Jei dantys yra pieniniai - uždėkite švarią marlę kraujavimo vietoje ir kreipkitės į odontologą.
- Jei dantys nuolatiniai ir yra išmušti, laikykite dantį už jo vainiko, o ne šaknies (ne už dalies, kuri turi būti dantenoje). Jei dantis yra nešvarus, jį švelniai nuskalaukite, nevalydami ir neliesdami šaknies. Nenaudokite jokių valiklių, tik šaltą tekantį vandenį arba pieną. Įdėkite dantį į kiaušinio baltymą, pieną, fiziologinį tirpalą ar vandenį ir skubiai vykite kartu su vaiku pas odontologus.
- Jei dantis nulaužtas, jo dalis taip pat transportuokite piene.
Kai mums skauda, natūralu, išgeriame tabletę nuo skausmo. Kai kažkas atsitinka vaikui - susimuša, įsipjauna, apsidegina, nusibrozdina - duoti jam tabletę nuo skausmo kažkodėl tėvai pamiršta, o gal bijo.
Prevencija: Kaip išvengti kritimų?
Kad būtų maksimaliai sumažinta kūdikių, vyresnių vaikų ir paauglių nukritimų rizika, tėvai ar kiti vaikus prižiūrintys asmenys turėtų:
- Naudoti tik nesulūžusią, tvarkingą kūdikiams skirtą priežiūros įrangą: vežimėlius, vystymo stalus, maitinimo kėdutes ir kt.
- Pasirūpinti, kad visi vaikų priežiūros baldai būtų stabilūs, stovėtų ant lygių paviršių.
- Vaiko lovytės dugną laikyti žemiausioje pozicijoje, lovytės kraštą visada pakelti vaikui esant lovytėje.
- Atsisakyti vaikštynių. Vaikštynės kelia didelį pavojų, ypač, jei gyvenamojoje aplinkoje yra laiptų, skirtingo lygio grindų. Apvirtus vaikštynei, kūdikis visada krinta ant galvos!
- Vaikui esant vežimėlyje, maitinimo kėdutėje, sūpynėse, visuomet jį prisegti saugos diržais. Ten, kur saugos diržų nėra, pavyzdžiui, ant vystymo stalo, niekuomet nepalikti vaiko be priežiūros. Net trumpam nusisukus, prilaikyti vaiką ranka.
- Nepalikti kūdikių ir mažų vaikų be priežiūros ant sofų, lovų, žaidimų aikštelėse ar kitose aukštose vietose.
- Dėti vaiką į nešiojamą automobilinę kėdutę ją pastačius ant žemės, o ne ant stalo ar kitų baldų.
- Naudoti apsaugos priemones: apsauginius vartelius laiptų viršuje ir apačioje, langų apsaugas, groteles, langų fiksatorius ir kt. Apsauginiai langų tinkleliai nuo uodų nėra tinkama apsauga nuo iškritimo! Jie gali neatlaikyti vaiko svorio.
- Ant grindų, ypač laiptų, neturėtų būti pašalinių daiktų, nesimėtyti žaislai, išpilti skysčiai turėtų būti greitai išvalomi. Reikėtų vengti slidžios grindų dangos.
- Akylai prižiūrėti vaiką, esantį ant slidaus paviršiaus: stovintį vonioje, ant šlapių plytelių ir t. t.
- Gerai apšviesti erdves, kuriose būna vaikai.
- Pritvirtinti kilimus. Naudoti neslystančius kilimėlius.
- Nepalikti vaikų vienų prie langų, verandose, balkonuose. Baldai turėtų būti toliau nuo langų.
- Nesodinti mažų vaikų į tam nepritaikytus prekių vežimėlius parduotuvėse, neleisti vaikams išdykauti ir važinėtis jais.
- Neleisti vaikams lipti ant baldų, kėdžių, kopėčių ir kt. aukštų vietų. Pritvirtinti nestabilius baldus prie sienos.
- Neleisti vaikams lakstyti potencialiai pavojingose vietose.
- Vaikų žaidimų aikštelės turėtų būti padengtos smūgius sugeriančia danga - smėliu, specialia guma, medžio žieve ar kt.
- Rekomenduojama, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtų žaidimų aikštelių įrenginiai nebūtų aukštesni nei 1,5 m aukščio, vyresniems vaikams - ne aukštesni nei 2,5 m aukščio.
- Batutai kelia ypač didelį pavojų! Reikėtų naudoti tvarkingus, vaikų svorį atitinkančius, tik su šonų apsauga batutus. Pasirūpinti, kad vienu metu ant batuto pramogautų ne daugiau vaikų, nei rekomenduojama instrukcijoje.
- Svarbus tinkamų veiklų pasirinkimas. Fizinio aktyvumo rūšis turėtų būti pasirinkta priklausomai nuo vaiko amžiaus ir išsivystymo, fizinių duomenų, įgūdžių ir gebėjimų. Užsiimant didesnės rizikos veiklomis turi būti taikoma aktyvi suaugusiųjų priežiūra, apsaugos priemonės ir mokymo programos.
- Pasirūpinti tinkama apranga ir įranga. Apranga turi atitikti fizinės veiklos pobūdį ir oro sąlygas. Šalmai rekomenduojami važiuojant dviračiu, riedučiais ir kitomis priemonėmis, taip pat užsiimant žiemos sportu - slidinėjant, žaidžiant ledo ritulį ir kt. Šalmas turi būti parinktas pagal sporto rūšį ir galvos dydį.
- Mažiems ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams suaugusiųjų priežiūra žaidimų ir sporto metu yra būtina. Jie turėtų užtikrinti rizikingo elgesio kontrolę bei vaikų, naudojančių įrangą tuo pačiu metu, ribojimą.
- Fizinę veiklą organizuojantys suaugusieji turi išmanyti atitinkamą sporto šaką, mokėti suteikti pirmąją pagalbą. Svarbu vaikams nustatyti žaidimo taisykles ir skatinti sąžiningą žaidimą.
- Mokykite vaikus žaisti saugiai. Vyresnio amžiaus vaikams mokymas yra viena pagrindinių prevencijos priemonių!
Surinkti ir sudėti visus žaislus, kai baigiama žaisti. Ant grindų neturėtų būti pašalinių daiktų, išpilti skysčiai turėtų būti greitai išvalomi. Naudoti apsaugos priemones, tokias kaip apsauginiai varteliai, grotelės, stabdžiai, langų apsaugos ir kt. Apsauginius vartelius naudoti laiptų viršuje ir apačioje. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi apsauginiai varteliai gali būti naudojami laiptų viršuje.
Vaikui esant vežimėlyje, maitinimo kėdutėje, sūpynėse, visuomet jį prisegti saugos diržais. Ten, kur saugos diržų nėra, pavyzdžiui, ant vystymo stalo, niekuomet nepalikti vaiko be priežiūros.
Neleiskite vaikams lipti ant baldų, kėdžių, kopėčių ir kt.
Kada skambinti 112?
Skambinkite 112, jeigu vaikui pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:
- Vaikas nekvėpuoja (jei mokate, atlikite dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės paspaudimus).
- Įtariate, kad gali būti rimtai pažeistas kaklas, galva, nugara, dubens kaulai ar galūnės.
- Vaikas yra ar buvo praradęs sąmonę.
- Vaikui sunku kvėpuoti.
- Pasireiškia traukuliai.
Jei vaikas nevemia ir nepasireiškia nė vienas iš minėtų simptomų, apžiūrėkite vaiką, ar nėra matomų sužalojimų. Ant sumušimų uždėkite šaltą kompresą ar į rankšluostį įvynioto ledo. Leiskite vaikui pailsėti tiek laiko, kiek jis nori. Patariama artimiausias 24 val. stebėti vaiką, ar neatsiranda neįprastų simptomų ar elgesio pokyčių. Tokie simptomai gali būti:
- Vaikas tampa labai mieguistas, jam sunku pabusti.
- Labai lengvai susierzina ir nuliūsta.
- Pradeda vemti.
- Skundžiasi galvos, kaklo ar nugaros skausmu.
- Skundžiasi kitų kūno dalių didėjančiu skausmu.
- Negali normaliai paeiti.
- Sutrinka rega.
Jei yra sumušta galva, vaiko negalima raminti jį sūpuojant, siūlant atsigerti ar pan. Svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju.
Jei vaikui yra sutrenktos smegenys, jis gali išlikti sąmoningas, tačiau ilgai ir nepertraukiamai verkti, būti neramus, blogai miegoti, vemti, žindomi vaikai nenoriai ima krūtį. Tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Pirmosios pagalbos veiksmai užspringus vaikui
Ką daryti, kai vaikas būna neramus?
Vienas metukų vaiko savarankiškumą neretai lydi ir jam tarsi prieštaraujantis stipriai išaugęs poreikis visą laiką būti su mama (ar kitu jį daugiausiai prižiūrinčiu suaugusiuoju). Visi šie mažylio gebėjimai - ne problema, jie savaime krizės nesukelia. Didžiausia bėda - faktas, jog tėvai paprastai būna dar nepasirengę tokiam staigiam vaiko raidos šuoliui. Už kiekvieno „netinkamo“ poelgio slypi kai kas labai svarbaus pačiam mažyliui.
Kai vaikas yra neramus ar irzlus, svarbu toliau tobulinti vaiko gebėjimus, padėti ištikus krizei ir kuo labiau įgalinti vaiką. Šiame raidos etape labai svarbu visko nedaryti už vaiką (nes tai gali iššaukti tik dar audringesnę reakciją), tačiau padėti jam tiek, kiek reikia arba palengvinti jo kasdienybę.
